Rinkodaros žemėlapis ir ruletė: kas veikia, o kas ne?

"MarketingSherpa" susumavo 1247-ių rinkodaros specialistų apklausos rezultatus apie 2008-jų 4-to ketvirčio rinkodaros taktikas. Vertikalėje atidėtas priemonės populiarumas, horizontalėje - atsiperkamumas, o "burbulo" dydis proporcingas priemonei skirtų lėšų kiekiui.

Štai ką rodo "žemėlapis":

1. Skydelių reklama ir el.pašto sąrašų nuoma vis dar populiarios, bet vertinamos kaip menkai atsiperkančios.
2. Visų kitų reklamos ir rinkodaros rūšių populiarumas atitinka jų atsiperkamumą.
3. Efektyviausiomis išlieka el.pašto rinkodara, SEO ir reklama paieškos sistemose.
4. Daugiausiai lėšų buvo skirta reklamai paieškos sistemose ir skydelių reklamai.

Rinkodaros specialistų prognozės recesijos metui:

1. Reklamai paieškos sistemose bus išleidžiama daugiau lėšų.
2. Prekinių vardų taktika laikinai užleis vietos lengviau matuojamai tiesioginei interneto rinkodarai.
3. Vaizdinei reklamai 2009-ieji bus prasti metai. Ji neatsiperka, kai prekiniai vardai mažiau vertinami.
4. Rinkodarininkai įgys galimybę paeksperimentuoti naujomis reklamos formomis, kaip  nemokamu priedu už užsakytą vaizdinės reklamos plotą.
   

Geriausiais vadovais save laikantys amerikiečiai linksta prie išmatuojamos rinkodaros, o Lietuvai, atrodo, "gręsia" naujas "partizaninės" rinkodaros bumas. "Partizaninė" rinkodara kažkuo panaši į kazino ruletę: gali duoti nuostabių rezultatų prie minimalių išlaidų, tačiau ypatingai  priklauso nuo autoriaus išradingumo ir akcijos sėkmės, t.y. nuo neišmatuojamų dalykų. Esame azartiški iš prigimties, ar neturime ką "užstatyti"?

Politinė filosofija Kinų Naujuosius metus pasitinkant

Ryt - Naujieji Metai pagal Kinų kalendorių. Turint mintyje, kad kas šeštas iš mūsų (pasaulio gyventojas) - kinas, o Kinijai prognozuojama sėkminga ir įtakinga ateitis, verta atidžiau patyrinėti naujus įpročius ir stebėti galingus "vėjus". Reikia laikyti ranką ant stipraus "pulso". Tuo labiau, kad visi mūsų pranašai su ypatinga ištikimybe orientuojasi į Kinų horoskopą, o nuo rytojaus ateina tikrasis "auksinis jautis"!

Sukau galvą, ką įdomaus parašyti apie kinišką rinkodarą, bet čia pasipainiojo be galo įdomi ir pamokoma lietuviška diskusija politine tema apie rinką ir libertarinę visuomenę. Tokia įdomi, kad laikas, praleistas prie kompiuterio praėjo nejučiomis. Su prasmingais apmąstymais. Nutariau pasidalinti.

Gerai vadybai būtina karšta širdis, bet nė kiek nemažiau reikalingi blaivaus mastymo pagrindai, logika, gebėjimas analizuoti. Politika - akivaizdi vadybos, pardavimų ir rinkodaros sritis. Vis dar silpnai išpurenta ir prastai prižiūrima. Visi skaudžiai kenčiame dėl valdžios vyrų neūkiškumo, valdymo klaidų, rinkodaros stygiaus. Todėl, linkėdamas puikių Kiniškų Naujųjų, įterpiu savo "trigrašį" į politinę kritiką.

Straipsnį ir visą intelektualią diskusiją rasite čia:

2008 12 17 Darius Pocevičius. Nevaldoma laisvoji rinka ir griežtas valstybinis reguliavimas. Ar yra alternatyvų? 

Taupumo dėlei aš publikuoju tik savąjį atsakymą.

[pradžia]
Kolegos, leiskite prisijungti prie šios labai įdomios diskusijos. Iš principo sutikdamas su dauguma minčių ir pasisakymų, prie kurių sunku ką nors pridurti, pridėsiu tik kuklias abejones kai kuriais baziniais teiginiais.

1. Stipri vietinė savivalda.
   "Valstybininkai ir neoliberalai nori koncentruoti galią (valstybės ir pinigų valdžią) vienose rankose." Ne tik. Šito nori visi, kas prisiliečia prie valdžios. Valdžia savo prigimtimi siekia VISKĄ KONTROLIUOTI. Šį siekį viską kontroliuoti efektyviausiai riboja priešpastatytas analogiškas kito asmens siekis.
   "Libertarinėje visuomenėje iš viso nėra centralizuotos valdžios, kiekvienas visuomenės narys pats yra valdžia, nes priklauso kokiai nors institucijai (tarybai, federacijai, lygai), per kurią ir vykdo savo valią." Puiki idėja! Ją kadaise labai energingai plėtojo Rusijos anarchistai. Problema ta, kad nežinomi metodai, būdai KAIP šią idėją REALIZUOTI praktiškai. Pačiai idėjai iš esmės pritariu. 
2. Vyraujanti kolektyvinė nuosavybė. 
   Ar teko matyti, kad kolektyvinė nuosavybė būtų energingai didinama, gerinama, puoselėjama, tobulinama? Praktika rodo, kad energingas augimas būna centralizuoto, ambicingo ir autokratinio valdymo atveju. Prisiminkim sėkmingas imperijų, korporacijų, įmonių, ūkių (netgi Lietuvos po 1919 m., Rusijos po Stolypino reformos, pan. plėtras). Kaip taisyklė, sėkmė susijusi su ambicingu ir didelę valdžią turinčiu lyderiu. Rizika: "Vyraujanti kolektyvinė nuosavybė" veda į ūkio plėtros lėtėjimą kitų ūkių atžvilgiu, nes nelieka natūralios vadybos ir verslumo talentų atrankos. 
3. Užkirstas kelias monopolijoms. 
   "...kapitalizmo prigimtyje slypintis dominavimo prieš konkurentus ir jų eliminavimo siekis gimdo natūralią monopoliją." Nesutinku. Monopolijų "gaminimas" nesusijęs su kapitalizmo prigimtimi. Šis siekis egzistavo gerokai prieš atsirandant kapitalizmui (Egipto, Romos, pan. imperijos, Erodo biblinis poelgis, Aleksandro, Vytauto Didžiųjų užkariavimai, t.t.) . Greičiausiai jis susijęs su bendražmogiškąja (būdinga būtent socializmui), KONKURENCIJOS BAIME. Kapitalizmo ideologija - vienintelė, kuri kovoja su šia baime.
   "...neveikia jokie jų antimonopoliniai ir antikarteliniai įstatymai. Vadinasi, ydinga pati ekonominė korporacinio kapitalizmo sistema." Nesutinku. Jei neveikia centralizuoti įstatymai, tai ydinga yra valstybinė valdžia, kuri nepadaro savo pačios sukurtų įstatymų efektyviais (t.y. kokybiškais), o ne korporacijos, kurios piktnaudžiauja tos pačios ydingos valstybinės valdžios priedangoje. Užkirsti kelią piktnaudžiavimams - esminė ir viena pagrindinių valstybinės valdžios funkcija ir prievolė. Su šia funkcija ir prievole nesusitvarko kas? 
4. Panaikinta pinigų diktatūra. 
   "Manau, mūsų visuomenė pasiekė nužmoginimo viršūnę, kai rinkodaros vadovėliuose jaunimą ėmė mokyti, kad viskas yra prekė – žmogus, jo darbas ir jo idėjos." Kategoriškai nesutinku. Ši nuostata atsirado ekonomikos, o ne rinkodaros vadovėliuose. Ekonomika, kaip mokslas atrado galimybę tyrinėti kompleksinius reiškinius pasitelkiant universalų matą - pinigą. Reikia pabrėžti, kad savo laiku šis atradimas sudarė prielaidas milžiniškai pažangai (iki tol atsilikusi Europa padarė didžiulį šuolį kitų ekonomikų atžvilgiu, o JAV iš viso pademonstravo stebuklą). Rinkodara, atvirkščiai, - keičia, "sužmogina" šias nuostatas ir nagrinėja žmonių grupių esamus (t.y. susiformavusius) įpročius ir ieško būdų, kaip juos patenkinti. Taigi, tamsta painiojate priežastį su pasekme. Rinkodara visų pirma PRISITAIKO prie pasekmių. Be to, rinkodara yra mokslas ir ūkinė praktika, ji nesusijusi su pedagogika, tad negali tiesiogiai mokyti jaunimo. Pedagogika, kaip taisyklė, yra reguliuojama valstybės. Taigi, dėl blogai išmokyto jaunimo reikia kreiptis į atitinkamą ministeriją, arba siųsti savo vaikus mokytis į kitą aukštąją mokyklą.
   Grįžtant prie "nužmoginimo viršūnės", visiškai sutinku, kad laiminga gali būti tik harmoninga visuomenė. Kartas nuo karto visuomenės nukrypsta nuo bendaržmogiškų nuostatų. Visada malonu išgirsti neabejingo žmogaus praktiškus pasiūlymus, kaip galėtume taisyti padėtį konkrečiu metu.
   "Manau, šioje beviltiškoje situacijoje reikia pradėti nuo paprasčiausių dalykų – pvz., iš baudžiamojo ir administracinio kodekso išbraukti pinigines baudas, jas pakeičiant įkalinimu ir viešaisiais darbais..". Pritariu, kad idėja nebloga. Ar tamsta galėtumėte pateikti sąmatą, kiek kainuos pastatyti ir prižiūrėti reikiamą kiekį kalėjimų? Kokius nuostolius atneš visuomenei įkalintų žmonių prastovos? Vienu sakiniu: ar tamsta esate ūkiškas, atsakote už savo žodžius, ar tik burną aušinate?
   Kalbant apie moralinę-auklėjamąją (nenužmogėjimo) pasiūlymo pusę, norėčiau paklausti, kokią moralę išugdysime, visus konfliktus spręsdami įkalinimais? 
5. Išplėsta viešoji erdvė.
   Suprantu, kad žemė ir ežeras gali būti privati Dievo nuosavybė, tik ne valstybės ar, juo labiau, žmogaus..." Iš principo sutinku. Mane irgi erzina mano laisvės suvaržymai. Tik noriu pasiteirauti, ar Dievas ir šiukšles aplink tą ežerą surinks? Ir eketes dūstančioms žuvims lede prakirs? Jeigu ne, tai jis - prastas šeimininkas... Ar galite pasiūlyti sistemą, kuri atrinktų geriausiuosius ūkininkus ir priverstų juos efektyviai rūpintis Dievo nuosavybe? [pabaiga]

Grįžtant prie Kinijos. Mūsų šalys panašios tuo, kad abi vaduojasi iš komunistinės ideologijos ir ieško naujos ūkio filosofijos. Įdomu, kas sparčiau tobulės politinėje vadyboje ir filosofijoje: Lietuva ar Kinija? O ką šiuo klausimu artimiausiais metais nuveiksme kiekvienas iš mūsų?

Urbanizacijos legenda: neplanuoti pirkimai

Savo tyrimo ataskaitoje "Unplanned Category Purchase Incidence: Who Does It, How Often and Why" (Neplanuoti kategorijų pirkimo incidentai: kas perka, kaip dažnai ir kodėl?), David R. Bell ir jo kolegos teigia, kad:

• mūsų neplanuoti pirkiniai sudaro apie 20% krepšelio;
• apie 60% apsipirkimų būna be neplanuotų pirkinių;
• likusiais atvejais pirkėjai vidutiniškai paima 3 neplanuotas prekes (gerokai mažiau, nei ankstesniame tyrime);
• kuo daugiau rūšių (kategorijų), tuo daugiau neplanuotų pirkinių.

Faktai savaime įdomūs, bet profesionalius rinkodarininkus labiau domina priežastys. Kokios priežastys ir kaip įtakoja žmones pirkti neplanuotas prekes? Tyrimas pateikia tokias įžvalgas:

• Jauni, nevedę, suaugę namų ūkių savininkai, turintys didesnes pajamas, daro 45% daugiau neplanuotų pirkimų.
• Namų ūkių savininkai, atėję su vyresniu žmogumi arba turintys didesnes šeimas, spontaniškai perka 31%-65% rečiau.
• Pirkėjai, kurie paprastai informaciją apie kainas ima iš laikraščių reklamų, apie 25% rečiau perka neplanuotai.
• Žmonės, kurie save laiko greitai ir efektyviai apsiperkančiais, impulsyviai perka 82% rečiau.
• Jei apsipirkimo tikslas būna "nedelstini poreikiai ir pamiršti produktai", pirkimų neplanuotose kategorijose (grupėse) santykis krenta 53%.
• Neplanuoti pirkimai pakyla 23%, jei pati pirkimo išvyka nebuvo planuota, ir, atvirkščiai, nusileidžia 13%, jei tai - pagrindinė savaitės išvyka.
• Jei apsipirkimo išvyka apima kelias parduotuves, antroje ir trečioje parduotuvėse daroma 9% mažiau neplanuotų pirkimų.
• Neplanuoti pirkimai šokteli 44%, jei pirkėjas atvažiuoja į parduotuvę automobiliu, užuot atėjęs pėsčiomis.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad neplanuoti pirkimai priklauso ne nuo parduotuvės, o nuo pirkėjo savybių. Čia - kaip tik tas klasikinis atvejis, kai parduotuvėms prisireikia specialių "sekimo" priemonių: lojalumo kortelių ir galingų verslo analizės priemonių (CRM ir BI) išoriniams faktoriams analizuoti.

Taigi, tyrimo duomenis turime, išvadas galim pasidaryti, priklausomai nuo to, ar einame apsipirkti, ar parduoti. Bet štai dar kai kas:

1. Man atrodo, kad tie 20 neplanuotų procentų - visai nebloga kaina už tą pirkimo malonumą, kurį suteikia šiuolaikinis gyvenimo būdas. Kaip Jūs manote?
2. 60% pirkimo išvykų iš namų be papildomo malonumo ir 40% su smulkia pramoga. Ar tai - normalus santykis šiuolaikinei visuomenei?
3. Vidutiniškai 3 neplanuotos prekės. Vėl trejybė? Kodėl?

Kalėdinės dovanos: dar daugiau galimybių būti kitokiu

Atėjusių 2009-ųjų proga nusprendžiau tiesiog pasveikinti lankytojus šia tinklaraščio "rinkoje" "nuotrauka". Taip, taip. Būtent tokias įdomias teksto dėliones nemokamai dovanoja Wordle. 

Dar vieną naujametinį siurprizą pateikė Yourfonts. Ši kompanija siūlo pasigaminti savo rašysenos kompiuterinius šriftus. Taip pat visiškai nemokamai! Nuo šiol bet kas galės spausdinti įgimtas "kreivaliones" klaviatūra. Argi ne smagu?

Ir visa tai tik tam, kad, kaip pranašavo ekscentriškoji porelė K.A. Nordstrom su J. Ridderstrale (savo knygoje "Kitoks, fankiškas verslas"), fankiškame pasaulyje mes galėtume pajausti savo unikalumą ir būti kitokie. Nes ateitis nepriklauso nei uniformuotiems, nei bandantiems nukopijuoti. Ateitis priklauso unikaliems.

Būkim kitokie, kurkim savo unikalų braižą, charakterį, įvaizdį. Kas mums Rytai ar Vakarai, kai esame išlaikę vieną seniausių kultūrų, vieną seniausių kalbų, švenčiame 1000-io metų vardo paminėjimą ir esame pripažinti Europos kultūros sostine?

2009-ųjų rinkos horoskopas astrologams

Nuo seno Lietuvoje laikoma, kad Kalėdos, Kūčių vakaras - pats geriausias metas burtams. Šiuolaikiškai - prognozėms. Metai baigiasi, vakarai ilgi, šalta, laukiama geresnių, šviesesnių dienų. Ir, kaip taisyklė, neilgai trukus ... sulaukiama.

Šiuolaikinė spauda nesnaudžia įtikti vartotojų įpročiams. Prieškalėdinis laikotarpis - pats geriausias metas interviu su profesionaliais pranašais išspausdinti. Tokioje aplinkoje, kai finansų investavimo specialistų prognozės patyrė absoliutų fiasko, o ekonomistai rodo pirštais  į priešingas puses, astrologinės prognozės rodosi ypač moksliškomis ir konkrečiomis. Pažiūrėkim, kas mūsų laukia 2009-siais?

"...planetų išsidėstymas ypatingo pagerėjimo finansų srityje nežada, tačiau šiokio tokio prašviesėjimo galima tikėtis rugpjūtį. Geresnis laikas prognozuojamas 2010 metais." Aha, kelis kartus aš šitą jau skaičiau, prieš pusmetį...

"Kai JAV vyko pastarieji prezidento rinkimai, palankesnė situacija buvo Barackui Obamai (Liūtas) ... Kitų metų pradžioje Obamos laikia didžiulės problemos." Na taip, ar kas nors tuo abejoja? Metų pradžioje jam teks imtis srėbti Bušo košę. "Situacija tokia nepalanki, kad gali grėsti pavojus prezidento gyvybei arba reputacijai." Kurgi ne? Apie tai jau kelis mėnesius trimituoja viso pasaulio žiniasklaida. Dėl pavojaus gyvybei nepamenu, bet reputacijai - tai kaip ant akmens iškalta!

Nagi, žvilgtelėkim arčiau savęs, kas žadama Lietuvai?

"... Lietuvoje bus palankios sąlygos iškilti charizmatiškai asmenybei, kuri pasirūpins tauta." Kodėl gi ne? Kaip tyčia kitais metais planuojami prezidento rinkimai.

"... situacija visiškai nepalanki pokyčiams dėl atominės elektrinės." Logiška. Kada ji buvo palanki, skaičiuojant nuo pat statybos pradžios? O čia dar - rašytinis įsipareigojimas ES ir LEO skandalas... 

Na, gerai, o kas dar arčiau - asmeninėje srityje?

"Kūčių dieną iki aštuonioliktos valandos laikas labai prastas. ... autoavarijos ... vaišėmis Kūčių stalui pasirūpinkite iš anksto ... galite susižeisti pjaustydami maisto produktus ...". Jei kapa metų iš eilės prieš Kūčias apimdavo prieššventinė psichozė, tai turėtų pasikartoti ir šiemet, ar ne? 

"... seksis tiems, kurie nebijo naujovių, nesilaiko įsikibę atgyvenų ...". Taip pat sutinku visu 100%. Ko atgyvenusio beįsikibsi krizės metu?

Skaitau gausybę 2009-ųjų metų horoskopų, pranašysčių, 90% sutampančių su laikraščių antraštėmis,  ir mastau: vargšai astrologai, jie, ko gero, vieninteliai žmonės, kuriems niekas nepasirūpino sudėlioti pranašystę, nesudarė horoskopo... Kaip jie gyvens ištisus metus? Kuo vadovausis? Reikia taisyti padėtį. Tuo labiau, kad "žaidimo taisykles", kaip matėme, perprasti nesunku. Taigi...

2009-ųjų horoskopas astrologams

1. Metai bus labai palankūs. Ypatingai seksis tiems astrologams, kurie nežiopsos, o nedvejodami puls realizuoti galimybes.
2. Visi metai palankūs sutikti naujus, turtingesnius už vidutinius klientus. Bendrai paėmus, rudai-auksinis-žalas Jautis žada būti dosniu nuoširdžiai "ariantiems".
   
3. Metų pradžioje garsieji astrologai gali sulaukti ypatingo kliento vizito. Tikimybė labai didelė iki gegužės mėnesio. Turėsite nuostabią progą pasijausti svarbiu, kita vertus žvaigždės sako, kad bus be galo nepalankus metas tuo girtis ar didžiuotis. Gelbės kuklumas, dvasisnis apsivalymas ir profesinės paslapties saugojimo įgūdžiai.
4. Metas nuo gegužės 17-os iki birželio 21-os - labai rizikingas profesinėms klaidoms. Būkite labai atidūs ir atsargūs su prognozėmis, nes tuo metu net menki netikslumai gali virsti skandalu.
   
5. Metų pradžioje ir pabaigoje žmonės bus linkę į kraštutinumus: teirausis kažko pigesnio arba neįprasto, originalesnio. Laimės tie, kas bus lankstesni, mokės keistis, pasiūlys naujovių. 

Garantuoju: visa horoskopo prognozė yra moksliška, paremta tradiciniais rinkodaros dėsniais ir gali būti profesionaliai komentuojama. Dėl išsamių komentarų maloniai prašom parašyti man asmeniškai: pirmiesiems 12-kai astrologų profesinių paslapčių neslėpsiu. Sėkmingų metų ir išsipildančių pranašysčių!

Kalėdiniai linkėjimai pardavėjams

Ką daryti, kad klientai norėtų pirkti labiau, negu Jūs norite parduoti?

"Visi pardavėjai šiuo metu parduoda sprendimus" - rašo Dave Brock savo straipsnyje "Focus On a Customer's Need To Buy, Not Your Need To Sell" (Koncentruokis į kliento poreikį pirkti, o ne į savo poreikį parduoti). Jei tai tiesa, kodėl pirkėjai nemėgsta pardavėjų pastangų? 

Paprastai konfliktas įvyksta todėl, kad pardavėjai retokai atsižvelgia į faktą, kad pirkėjai turi savo tikslus. Pirkėjo tikslai nėra kažkuo ypatingi ar nežemiški. Jie - universalūs ir skamba maždaug taip:

pasiekti konkretų pajamų augimą

padidinti rinkos dalį

sumažinti sąnaudas

padidinti pelningumą

pagerinti investicijų atsiperkamumą

sumažinti projektavimo, įdiegimo, reorganizavimo laiką

pagerinti kokybę, aptarnavimą ar klientų pasitenkinimą

eliminuoti konkurencijos grėsmę

ir t.t.

Žinant tai, visai nesunku priderinti savo siūlomą sprendimą prie kliento poreikio pirkti. Tereikia tik ... daugiau klausytis ir mažiau kalbėti (ne šiaip sau Dievas davė mums dvi ausis ir vieną burną).

raintoday.com taip ir padarė: jie paklausė 200 pirkimo profesionalų, "kokius svarbiausius dalykus turi padaryti konsultantai ir profesionalūs paslaugų tiekėjai pardavimo metu, kad įtakotų Jūsų galutinį sprendimą juos pasamdyti?"

Atsakymus galima apjungti į pagrindines 5 grupes:

1. Ryšių palaikymas - 36%. Susideda iš: ryšių pratęsimo, klausymo, aiškumo-tikslumo, sureagavimo laiku, atsakinėjimo į klausimus, gebėjimo bendrauti, gebėjimo paklausti ir, paskutinėje vietoje, asmeninio susitikimo kokybės.
2. Poreikių tenkinimas - 22%. Efektyvaus ar kūrybiško sprendimo pateikimas, poreikių atitikimas, ištikimybės demonstravimas. 
3. Susiję su kaina - 22%. Aiškios sąnaudos bei finansiniai įsipareigojimai, konkurencinga kaina.
4. Patirtis - 17%. Žinoti kliento verslo sritį, patirties įrodymai, turėti patirties kliento srityje.
5. Asmeninės savybės - 17%. Sąžiningumas, neįkyrumas ir paskutinėje vietoje - būti draugišku, mandagiu, asmenišku.
   

Skaičiai puikiai kalba patys už save. Tad prieš Kalėdas belieka palinkėti universalių tiesų, padedančių parduoti:

1. Atidžiau įsiklausyti į kliento problemas
2. Nuoširdžiau siekti jam padėti 
3. Siekti dalykiško, kokybiško, brandaus bendravimo ir bendradarbiavimo

Juk nuoširdus rūpinimasis kitais visais laikais buvo vertinamas, o užėjus sunkmečiui, galų gale, mes visi linkę siekti geresnių santykių ir norime pirkti nė kiek ne mažiau, negu pardavėjas nori parduoti.

 

Linksmų švenčių ir optimistinių nuotaikų!

Pora rinkodaros galvosūkių

Artėjančių Kalėdų proga pateikiu porą rinkodaros galvosūkių ilgiems vakarams praskaidrinti.

1. "Coca-cola" gėrimo receptas arba formulė. "Coca-cola" kompanija teigia, kad jų gėrimo receptūra saugoma slaptame seife, kurį atrakinti gali vos keli žmonės, dažniausiai - kompanijos valdytojai.

Kaip manote, ar, taip vadinama "Coca-cola formulė", yra technologinė paslaptis, ar rinkodaros triukas? Klausimas retorinis. Triukas tas, kad nepriklausomai nuo to, koks būtų atsakymas, iš jo nebūtų jokios praktinės naudos. Verčiau pasitreniruoti atsakant į tokius klausimus:

1. Ar yra prasmė laužti bent vieną užraktą, kad gauti tą receptą? 
   
2. Ar gavus tą receptą pavyktų pasipelnyti? Kaip?
   
3. Ką darytumėte "Coca-colos" vadovo vietoje, jei kas nors receptą iš tikrųjų pavogtų? 
   
4. Ką darytumėte "Coca-colos" RsV (Ryšių su Visuomene) atstovo vietoje, jei kas nors pradėtų intensyviai viešintis tą receptą pavogęs?
   

2. "Išvirkščios" rinkodaros paradoksas. Paprastai, perkant prekes internetu, tikimės mažesnės kainos. Deja, vaikštinėjant kurortų gatvėmis, galima pastebėti kvietimus apsistoti vietiniuose viešbučiuose su didele nuolaida, t.y. gerokai pigiau, negu siūloma internete. Įprasti rinkos dėsniai negalioja? Kame triukas?

Dėsniai galioja. Tik taikyti juos reikia apdairiai.

1. Išsiskyrimas. Internete išsiskirti pigiau, negu gatvėje. Pakeisti svetainės dizainą - kur kas lengviau, negu gatvę ar pastato architektūrą. Internete neįmanoma pamatyti esminių viešbučio kokybės elementų: triukšmo, užterštumo, jaukumo, privažiavimo galimybių, patogumo, pan. todėl naršytojas kokybę asocijuoja su didesne kaina.
   
2. Įpročiai. Turistai dažniau stengiasi rezervuotis nakvynes iš anksto, kad nereikėtų su sunkiais krepšiais "turistauti" svetimame mieste beieškant laisvo viešbučio. Todėl už rezervavimo paslaugą internete galima paprašyti daugiau.
   
3. Konkurencija. Internete viešbutis turi monopoliją savo kainai, o gatvėje - ne, nes atsitiktinis praeivis mielai nužingsniuos į gražesnę gatvę, jaukiau atrodančio pastato link ar tiesiog bus linkęs dar pasivaikščioti. Viešbučių konkurencija stipriau veikia gatvėje, nei internete.
   
4. Taktika. Laisvas vietas greitai užpildyti galima tik atsitiktiniais turistais. Viešbučio savininkas verčiau suteiks 30% nuolaidą, negu paliks tuščią kambarį.