Vadovai neturi proto?!

"... Argi tu neturi sveiko proto?
- Užtektinai, atsakė jis [naktinis drugelis, lekiantis į liepsną, - RG]. - Bet kartais mes pavargstame nuo jo."
Don Marquis

Bendrai paėmus, šiais laikais rinkodara - strateginė ir pagrindinė įmonės vertės kūrimo sritis. Deja, praktikoje, dėl "vištos ir kiaušinio" problemos reta organizacija sugeba tuo efektyviai naudotis praktikoje ir įgyti rimtą konkurencinį pranašumą.

Rinkodaros konsultantai Al ir Laura Ries, savo naujoje knygoje "War in the Boardroom", teigia, kad dėl to kalti vadovai, "neturintys smegenų rinkodarai". Žmonių kasdieninė veikla atspindi dominuojantį smegenų pusrutulį. Vadovų atveju dažniau dominuoja kairysis, atsakingas už loginę ir analitinę veiklą, o rinkodarininkai linkę naudotis dešiniuoju, mąstydami intuityviai ir holistiškai. Dėl šio skirtumo skirtingai traktuojama ir suprantama tai, kas vadinama gera kampanija rinkoje.

Apie smegenų veiklos tyrimus labai daug rašė Tom Peters ir Robert H. Waterman visų laikų populiariausioje vadybos knygoje "In Search Of Excellence" (išversta ir į lietuvių kalbą). Nors tyrimų informacija baigia pasenti, akivaizdu, kad praktinė problema - išliko.

Riesai rašo, kad paprastai rinkodarininkai geriau išmano, kaip veikia rinkodara, bet galutinius sprendimus dažniau priima vadovai. Todėl įmonių rinkodaros strateginiai sprendimai dažnai gali būti priimami pagal vadovų mąstyseną.

Autoriai pateikia svarius argumentus su pavyzdžiais.

1. Vadovai operuoja realiais dalykais, rinkodara - sąvokomis. Dauguma vadovų tiki, kad sėkmės pagrindas - geresnio produkto gamyba. Deja, produktai su puikiomis techninėmis charakteristikomis ir įvertinaimais patiria rinkoje nesėkmę (pvz. "Volkswagen Phaeton" automobilis ir "Miller Clear" gėrimas). Vadovai negalėjo patikėti, kad subjektyviai "Miller Clear" gėrimo skonis skyrėsi geriant užsimerkus ir matant!
2. Vadovai koncentruojasi į produktą, rinkodarininkai - į prekės vardą ("brand"). "Pepsi-Cola" ir "Coca-Cola" yra panašūs gėrimai. Nors "Pepsi" nuolat laimi "akluose" ragavimuose, "Coka" lenkia "Pepsi" pardavimus 50% JAV ir dar didesniu skirtumu pasaulyje.
3. Vadovai nori išskaidytos rinkodaros strategijos, o rinkodarininkai - koncentruotos į vieną sritį. Nors "Motorola" pagamino pirmąjį rinkai skirtą mobilųjį telefoną 1983 m., vėliau atėjusi "Nokia" išpardavė visą nesusijusį su "mobiliu" verslą ir 1998-aisiais ėmė karaliauti rinkoje, nepaisant to, kad "Motorola" susirinko kompiuterių, radijo ir net palydovinio ryšio verslus.
4. Vadovai taikosi į rinkos vidurį, o rinkodarininkai - į galus. Vadovai mato rinkoje normalinio pasiskirstymo kreivę, o rinkodarininkai skiria aukštosios ir žemosios klasės kategorijų priešingybes. "Southwest Airlines" laimėjo atsisakę pirmos klasės rinkos ir pasilikę ties nuolaidų strategija. "Kmart" pralošė badydama taikyti į "aukso viduriuką" tarp žemų kainų ("Wal-Mart") ir gero dizaino ("Target").
5. Vadovai nori geresnių produktų, rinkodarininkai nori kitokių produktų. Vadovai dažnai bando padaryti tą patį, tik geriau, rinkodarininkai ieško kažko skirtingo ir kuria naują mentalinę kategoriją. Vietoj to, kad konkuruoti su "Xbox 360" ir "PlayStation 3", "Nintendo" pateikė "Wii". Tai toks pat video žaidimų priedas, bet kuria savitą kategoriją ir didesnę už konkurentų apyvartą su pelnu.
6. Vadovai nori vieno prekinio vardo, rinkodarininkai - daugybės. Vadovai nori didelio prekinio vardo, kad pateisintų žinomumui išleistus pinigus, o rinkodarininkai nori įvedinėti naujus vardus, nes nauji produktai nelabai dera su senais vardais. "Xerox" buvo puikus kopijuoklių gamintojas ir pardavėjas, bet nesugebėjo prekiauti "Xerox" kompiuteriais. "Kodak" pirmavo juostinėje fotografijoje, bet "Kodak" skaitmeninės kameros prastai ėjo. Kita vertus "Levi's" įvedė nerūpestingų darbo drabužių liniją "Dockers", o "Toyota" suvaldė liukso klasės automobilių prekinį vardą "Lexus". Be abejo "Toyota Elite" būtų žlugusi taip pat, kaip ir "VW Phaeton".
7. Vadovai nori gerų produktų, tinkamų kiekvienam, o rinkodarininkai nori stiprių prekinių vardų, dominuojančių mąstysenose.

Norim to ar ne, spredimus priima vadovai, todėl rinkodarininkams teks mokytis kairiojo pusrutulio terminologijos, o vadovai, kokie logiški ir analitiški būtų, turėtų išmokti įžvelgti priežastis per "rinkodaros nuojautą". [pagal Seth Brown straipsnį "Book review: Management and marketing have opposite ideas"]

Ar Jums neprimena ši tema kažko labai pažįstamo praktikoje?

Lietuva pirmauja ES

Kartą prisireikė strateginės reklamos tarptautinei rinkai. Gerai, kad pagaliau turime patvirtintą Lietuvos logotipą ir šūkį. Gerą ar nelabai - nedidelis skirtumas. Svarbu, kad strateginės gairės yra: turime į ką atsispirti, suderinti, koncentruoti pastangas. Be to, gerai, kad yra Google.

Renku "Lietuva pirmauja ES", peržiūriu rezultatus ir suvokiu, kad... geriau būčiau nežiūrėjęs. Populiariausioji pasaulyje paieškos sistema atsuka man prieš nosį lietuviškąjį veidrodį. Dar kartą nemaloniai įsitikinu, kad ne tik TV, bet ir savo lietuviškoje interneto erdvėje mes patys gražia lietuvių kalba "gardžiuojamės" tuo, kuo tikrai nenorėtume nei būti, nei kitiems pasakoti.
Teko sugaišti ne dieną, o savaitę, kad iš (nelietuviškų) šaltinių susirinkčiau tai, kas iš tikro svarbu ir mums, ir mūsų draugams, ir visiems kitiems pasaulio gyventojams.

Taigi, be to, kad Lietuva (ko gero) pirmauja ES pagal neigiamos informacijos apie save skelbimų dažnumą, yra ir puikių pasiekimų. Štai kuo Lietuva iš tikrųjų pirmauja ES:

1. Neįtikėtinai dideliu aukštojo išsilavinimo populiarumu.
2. Didžiausiu ES siekiu mokytis. Mokytis, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesinės srities.
3. Gebėjimu sparčiai įgyvendinti savo svajones. Faktas: 2001-siais lietuviai labiausiai ES troško įsigyti elektroninės ryšių įrangos. 2006-aisiais - Lietuva jau pirmaja ES ir pasaulyje pagal mobiliųjų telefonų abonentų skaičių. Vos per 5 metus! Taip pat Lietuva pirmauja ES pagal viešosios interneto prieigos taškų tankumą, mobilių M2M prietaisų plėtrą pasaulyje ir mobiliosios reklamos technologijų išvystymą (net Google jas patyliukais perka iš Lietuvos!).
   

Pradžiai - tiek. Visus maloniai kviečiu pratęsti sąrašą. Patikrinti ir pasitikrinti aplinkui, kuo Lietuva pirmauja ES mano žinomoje srityje? Ir, jei atradote tai, ką verta skelbti, prašau, skelbkite! Skelbkite visiems, kas Jums svarbūs, skelbkite visiems, ką pažįstate, skelbkite tai, kas svarbu: kuo iš tikrųjų Lietuva pirmauja ES?

Linkiu pajusti tai, kas užpildo kankinančią rutiną prasmingesniu turiniu: nors šiek tiek, nors trumpam tapti savo Tėvynės rinkodarininku ir pardavėju. Tik tam, kad gyventi būtų smagiau ir prasmingiau. Visiems!

Lietuvos DK paveldas už Lietuvos ribų

Kaip dar labiau įtikti klientui?

Vienas iš lietuviškosios pardavimų mokyklos nerašytų principų yra toks: bet kokia kaina įtikti klientui. Stengiamasi įtikti, reikalaujama įtikti, didžiuojamasi mokėjimu įtikti. Vertiname pagal gebėjimą įtikti. Skatiname įtikti. Bet, ... ar džiaugiamės įtikusiais?

Neslėpiau: man šis principas visada kėlė įtarimų dėl šių priežasčių:

1. Besistengiant įtikti kiekvienam, neįmanoma suformuoti savo paties įvaizdžio
2. Įtikimas iššvaisto daug energijos ne rezultatui, o kliento savimeilei auginti. Ar mums reikia klientų su dar didesne savimeile?
3. Galų gale, ar tikrai mėgstame tuos, kurie viso labo tik atkartoja mūsų pageidavimus?

Mano nuomonė - ne daugumos, todėl smagu pasiremti garsių specialistų mintimis.

Pagal Reed Holden ir Mark Burton, knygos "Pricing With Confidence" ("Įkainojimas pasitikint savimi") autorius, 79% verslą aptarnaujančių (B2B) įmonių dirba su bet kokiu klientu, kurį tik gali prisitraukti. Kas blogai? Ogi tas, kad paprastai 20% klientų suneša 225% pelno, o likusieji 80% - nuostolius. Be to statistika neįskaito naujų kaktos raukšlių ir pražilusių plaukų. Knygos autoriai teigia, kad išrankumas pasirenkant klientus duoda naudos tiek pelno, tiek psichinės sveikatos prasme, todėl siūlo pamastyti, ar neverta atsisakyti tų, kurie:

• nuolat spaudžia daryti nuolaidas
• pageidauja nepagrįstai didelių atsargų
• kada nors reikalavo kompensacijų
• nemalonūs tvarkant reikalus, be galo išrankūs, smulkmeniški, įžeidinėjantys, siuntantys, nelinkę bendradabiauti ar iracionalūs
• grasina konkurentais
• niekada neatsiskaito laiku
• primena, kur Jūsų įmonė buvo anksčiau, vietoj to, kad žiūrėtų, kur link ji auga
  

Holden ir Burton rėžia tiesiai: "Tiesiog bus geriau Jums, jei nepelningus klientus aptarnaus Jūsų konkurentai."

Puikiai pasakyta! Taigi, stengiamės įtikti dėl nežinojimo ar nemokėjimo elgtis profesionaliau?

Tad, mielieji tautiečiai, kol poreikis įtikti netapo nacionaliniu bruožu, atskirkite labiausiai nepageidaujamus klientus, susikurkite šviesesnę viziją ir vystykite ją su tais, kurie suteikia Jums daugiau pozityvios energijos. Jums jos dar prireiks!

Rinkodaros žemėlapis ir ruletė: kas veikia, o kas ne?

"MarketingSherpa" susumavo 1247-ių rinkodaros specialistų apklausos rezultatus apie 2008-jų 4-to ketvirčio rinkodaros taktikas. Vertikalėje atidėtas priemonės populiarumas, horizontalėje - atsiperkamumas, o "burbulo" dydis proporcingas priemonei skirtų lėšų kiekiui.

Štai ką rodo "žemėlapis":

1. Skydelių reklama ir el.pašto sąrašų nuoma vis dar populiarios, bet vertinamos kaip menkai atsiperkančios.
2. Visų kitų reklamos ir rinkodaros rūšių populiarumas atitinka jų atsiperkamumą.
3. Efektyviausiomis išlieka el.pašto rinkodara, SEO ir reklama paieškos sistemose.
4. Daugiausiai lėšų buvo skirta reklamai paieškos sistemose ir skydelių reklamai.

Rinkodaros specialistų prognozės recesijos metui:

1. Reklamai paieškos sistemose bus išleidžiama daugiau lėšų.
2. Prekinių vardų taktika laikinai užleis vietos lengviau matuojamai tiesioginei interneto rinkodarai.
3. Vaizdinei reklamai 2009-ieji bus prasti metai. Ji neatsiperka, kai prekiniai vardai mažiau vertinami.
4. Rinkodarininkai įgys galimybę paeksperimentuoti naujomis reklamos formomis, kaip  nemokamu priedu už užsakytą vaizdinės reklamos plotą.
   

Geriausiais vadovais save laikantys amerikiečiai linksta prie išmatuojamos rinkodaros, o Lietuvai, atrodo, "gręsia" naujas "partizaninės" rinkodaros bumas. "Partizaninė" rinkodara kažkuo panaši į kazino ruletę: gali duoti nuostabių rezultatų prie minimalių išlaidų, tačiau ypatingai  priklauso nuo autoriaus išradingumo ir akcijos sėkmės, t.y. nuo neišmatuojamų dalykų. Esame azartiški iš prigimties, ar neturime ką "užstatyti"?

Politinė filosofija Kinų Naujuosius metus pasitinkant

Ryt - Naujieji Metai pagal Kinų kalendorių. Turint mintyje, kad kas šeštas iš mūsų (pasaulio gyventojas) - kinas, o Kinijai prognozuojama sėkminga ir įtakinga ateitis, verta atidžiau patyrinėti naujus įpročius ir stebėti galingus "vėjus". Reikia laikyti ranką ant stipraus "pulso". Tuo labiau, kad visi mūsų pranašai su ypatinga ištikimybe orientuojasi į Kinų horoskopą, o nuo rytojaus ateina tikrasis "auksinis jautis"!

Sukau galvą, ką įdomaus parašyti apie kinišką rinkodarą, bet čia pasipainiojo be galo įdomi ir pamokoma lietuviška diskusija politine tema apie rinką ir libertarinę visuomenę. Tokia įdomi, kad laikas, praleistas prie kompiuterio praėjo nejučiomis. Su prasmingais apmąstymais. Nutariau pasidalinti.

Gerai vadybai būtina karšta širdis, bet nė kiek nemažiau reikalingi blaivaus mastymo pagrindai, logika, gebėjimas analizuoti. Politika - akivaizdi vadybos, pardavimų ir rinkodaros sritis. Vis dar silpnai išpurenta ir prastai prižiūrima. Visi skaudžiai kenčiame dėl valdžios vyrų neūkiškumo, valdymo klaidų, rinkodaros stygiaus. Todėl, linkėdamas puikių Kiniškų Naujųjų, įterpiu savo "trigrašį" į politinę kritiką.

Straipsnį ir visą intelektualią diskusiją rasite čia:

2008 12 17 Darius Pocevičius. Nevaldoma laisvoji rinka ir griežtas valstybinis reguliavimas. Ar yra alternatyvų? 

Taupumo dėlei aš publikuoju tik savąjį atsakymą.

[pradžia]
Kolegos, leiskite prisijungti prie šios labai įdomios diskusijos. Iš principo sutikdamas su dauguma minčių ir pasisakymų, prie kurių sunku ką nors pridurti, pridėsiu tik kuklias abejones kai kuriais baziniais teiginiais.

1. Stipri vietinė savivalda.
   "Valstybininkai ir neoliberalai nori koncentruoti galią (valstybės ir pinigų valdžią) vienose rankose." Ne tik. Šito nori visi, kas prisiliečia prie valdžios. Valdžia savo prigimtimi siekia VISKĄ KONTROLIUOTI. Šį siekį viską kontroliuoti efektyviausiai riboja priešpastatytas analogiškas kito asmens siekis.
   "Libertarinėje visuomenėje iš viso nėra centralizuotos valdžios, kiekvienas visuomenės narys pats yra valdžia, nes priklauso kokiai nors institucijai (tarybai, federacijai, lygai), per kurią ir vykdo savo valią." Puiki idėja! Ją kadaise labai energingai plėtojo Rusijos anarchistai. Problema ta, kad nežinomi metodai, būdai KAIP šią idėją REALIZUOTI praktiškai. Pačiai idėjai iš esmės pritariu. 
2. Vyraujanti kolektyvinė nuosavybė. 
   Ar teko matyti, kad kolektyvinė nuosavybė būtų energingai didinama, gerinama, puoselėjama, tobulinama? Praktika rodo, kad energingas augimas būna centralizuoto, ambicingo ir autokratinio valdymo atveju. Prisiminkim sėkmingas imperijų, korporacijų, įmonių, ūkių (netgi Lietuvos po 1919 m., Rusijos po Stolypino reformos, pan. plėtras). Kaip taisyklė, sėkmė susijusi su ambicingu ir didelę valdžią turinčiu lyderiu. Rizika: "Vyraujanti kolektyvinė nuosavybė" veda į ūkio plėtros lėtėjimą kitų ūkių atžvilgiu, nes nelieka natūralios vadybos ir verslumo talentų atrankos. 
3. Užkirstas kelias monopolijoms. 
   "...kapitalizmo prigimtyje slypintis dominavimo prieš konkurentus ir jų eliminavimo siekis gimdo natūralią monopoliją." Nesutinku. Monopolijų "gaminimas" nesusijęs su kapitalizmo prigimtimi. Šis siekis egzistavo gerokai prieš atsirandant kapitalizmui (Egipto, Romos, pan. imperijos, Erodo biblinis poelgis, Aleksandro, Vytauto Didžiųjų užkariavimai, t.t.) . Greičiausiai jis susijęs su bendražmogiškąja (būdinga būtent socializmui), KONKURENCIJOS BAIME. Kapitalizmo ideologija - vienintelė, kuri kovoja su šia baime.
   "...neveikia jokie jų antimonopoliniai ir antikarteliniai įstatymai. Vadinasi, ydinga pati ekonominė korporacinio kapitalizmo sistema." Nesutinku. Jei neveikia centralizuoti įstatymai, tai ydinga yra valstybinė valdžia, kuri nepadaro savo pačios sukurtų įstatymų efektyviais (t.y. kokybiškais), o ne korporacijos, kurios piktnaudžiauja tos pačios ydingos valstybinės valdžios priedangoje. Užkirsti kelią piktnaudžiavimams - esminė ir viena pagrindinių valstybinės valdžios funkcija ir prievolė. Su šia funkcija ir prievole nesusitvarko kas? 
4. Panaikinta pinigų diktatūra. 
   "Manau, mūsų visuomenė pasiekė nužmoginimo viršūnę, kai rinkodaros vadovėliuose jaunimą ėmė mokyti, kad viskas yra prekė – žmogus, jo darbas ir jo idėjos." Kategoriškai nesutinku. Ši nuostata atsirado ekonomikos, o ne rinkodaros vadovėliuose. Ekonomika, kaip mokslas atrado galimybę tyrinėti kompleksinius reiškinius pasitelkiant universalų matą - pinigą. Reikia pabrėžti, kad savo laiku šis atradimas sudarė prielaidas milžiniškai pažangai (iki tol atsilikusi Europa padarė didžiulį šuolį kitų ekonomikų atžvilgiu, o JAV iš viso pademonstravo stebuklą). Rinkodara, atvirkščiai, - keičia, "sužmogina" šias nuostatas ir nagrinėja žmonių grupių esamus (t.y. susiformavusius) įpročius ir ieško būdų, kaip juos patenkinti. Taigi, tamsta painiojate priežastį su pasekme. Rinkodara visų pirma PRISITAIKO prie pasekmių. Be to, rinkodara yra mokslas ir ūkinė praktika, ji nesusijusi su pedagogika, tad negali tiesiogiai mokyti jaunimo. Pedagogika, kaip taisyklė, yra reguliuojama valstybės. Taigi, dėl blogai išmokyto jaunimo reikia kreiptis į atitinkamą ministeriją, arba siųsti savo vaikus mokytis į kitą aukštąją mokyklą.
   Grįžtant prie "nužmoginimo viršūnės", visiškai sutinku, kad laiminga gali būti tik harmoninga visuomenė. Kartas nuo karto visuomenės nukrypsta nuo bendaržmogiškų nuostatų. Visada malonu išgirsti neabejingo žmogaus praktiškus pasiūlymus, kaip galėtume taisyti padėtį konkrečiu metu.
   "Manau, šioje beviltiškoje situacijoje reikia pradėti nuo paprasčiausių dalykų – pvz., iš baudžiamojo ir administracinio kodekso išbraukti pinigines baudas, jas pakeičiant įkalinimu ir viešaisiais darbais..". Pritariu, kad idėja nebloga. Ar tamsta galėtumėte pateikti sąmatą, kiek kainuos pastatyti ir prižiūrėti reikiamą kiekį kalėjimų? Kokius nuostolius atneš visuomenei įkalintų žmonių prastovos? Vienu sakiniu: ar tamsta esate ūkiškas, atsakote už savo žodžius, ar tik burną aušinate?
   Kalbant apie moralinę-auklėjamąją (nenužmogėjimo) pasiūlymo pusę, norėčiau paklausti, kokią moralę išugdysime, visus konfliktus spręsdami įkalinimais? 
5. Išplėsta viešoji erdvė.
   Suprantu, kad žemė ir ežeras gali būti privati Dievo nuosavybė, tik ne valstybės ar, juo labiau, žmogaus..." Iš principo sutinku. Mane irgi erzina mano laisvės suvaržymai. Tik noriu pasiteirauti, ar Dievas ir šiukšles aplink tą ežerą surinks? Ir eketes dūstančioms žuvims lede prakirs? Jeigu ne, tai jis - prastas šeimininkas... Ar galite pasiūlyti sistemą, kuri atrinktų geriausiuosius ūkininkus ir priverstų juos efektyviai rūpintis Dievo nuosavybe? [pabaiga]

Grįžtant prie Kinijos. Mūsų šalys panašios tuo, kad abi vaduojasi iš komunistinės ideologijos ir ieško naujos ūkio filosofijos. Įdomu, kas sparčiau tobulės politinėje vadyboje ir filosofijoje: Lietuva ar Kinija? O ką šiuo klausimu artimiausiais metais nuveiksme kiekvienas iš mūsų?

Urbanizacijos legenda: neplanuoti pirkimai

Savo tyrimo ataskaitoje "Unplanned Category Purchase Incidence: Who Does It, How Often and Why" (Neplanuoti kategorijų pirkimo incidentai: kas perka, kaip dažnai ir kodėl?), David R. Bell ir jo kolegos teigia, kad:

• mūsų neplanuoti pirkiniai sudaro apie 20% krepšelio;
• apie 60% apsipirkimų būna be neplanuotų pirkinių;
• likusiais atvejais pirkėjai vidutiniškai paima 3 neplanuotas prekes (gerokai mažiau, nei ankstesniame tyrime);
• kuo daugiau rūšių (kategorijų), tuo daugiau neplanuotų pirkinių.

Faktai savaime įdomūs, bet profesionalius rinkodarininkus labiau domina priežastys. Kokios priežastys ir kaip įtakoja žmones pirkti neplanuotas prekes? Tyrimas pateikia tokias įžvalgas:

• Jauni, nevedę, suaugę namų ūkių savininkai, turintys didesnes pajamas, daro 45% daugiau neplanuotų pirkimų.
• Namų ūkių savininkai, atėję su vyresniu žmogumi arba turintys didesnes šeimas, spontaniškai perka 31%-65% rečiau.
• Pirkėjai, kurie paprastai informaciją apie kainas ima iš laikraščių reklamų, apie 25% rečiau perka neplanuotai.
• Žmonės, kurie save laiko greitai ir efektyviai apsiperkančiais, impulsyviai perka 82% rečiau.
• Jei apsipirkimo tikslas būna "nedelstini poreikiai ir pamiršti produktai", pirkimų neplanuotose kategorijose (grupėse) santykis krenta 53%.
• Neplanuoti pirkimai pakyla 23%, jei pati pirkimo išvyka nebuvo planuota, ir, atvirkščiai, nusileidžia 13%, jei tai - pagrindinė savaitės išvyka.
• Jei apsipirkimo išvyka apima kelias parduotuves, antroje ir trečioje parduotuvėse daroma 9% mažiau neplanuotų pirkimų.
• Neplanuoti pirkimai šokteli 44%, jei pirkėjas atvažiuoja į parduotuvę automobiliu, užuot atėjęs pėsčiomis.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad neplanuoti pirkimai priklauso ne nuo parduotuvės, o nuo pirkėjo savybių. Čia - kaip tik tas klasikinis atvejis, kai parduotuvėms prisireikia specialių "sekimo" priemonių: lojalumo kortelių ir galingų verslo analizės priemonių (CRM ir BI) išoriniams faktoriams analizuoti.

Taigi, tyrimo duomenis turime, išvadas galim pasidaryti, priklausomai nuo to, ar einame apsipirkti, ar parduoti. Bet štai dar kai kas:

1. Man atrodo, kad tie 20 neplanuotų procentų - visai nebloga kaina už tą pirkimo malonumą, kurį suteikia šiuolaikinis gyvenimo būdas. Kaip Jūs manote?
2. 60% pirkimo išvykų iš namų be papildomo malonumo ir 40% su smulkia pramoga. Ar tai - normalus santykis šiuolaikinei visuomenei?
3. Vidutiniškai 3 neplanuotos prekės. Vėl trejybė? Kodėl?

Kalėdinės dovanos: dar daugiau galimybių būti kitokiu

Atėjusių 2009-ųjų proga nusprendžiau tiesiog pasveikinti lankytojus šia tinklaraščio "rinkoje" "nuotrauka". Taip, taip. Būtent tokias įdomias teksto dėliones nemokamai dovanoja Wordle. 

Dar vieną naujametinį siurprizą pateikė Yourfonts. Ši kompanija siūlo pasigaminti savo rašysenos kompiuterinius šriftus. Taip pat visiškai nemokamai! Nuo šiol bet kas galės spausdinti įgimtas "kreivaliones" klaviatūra. Argi ne smagu?

Ir visa tai tik tam, kad, kaip pranašavo ekscentriškoji porelė K.A. Nordstrom su J. Ridderstrale (savo knygoje "Kitoks, fankiškas verslas"), fankiškame pasaulyje mes galėtume pajausti savo unikalumą ir būti kitokie. Nes ateitis nepriklauso nei uniformuotiems, nei bandantiems nukopijuoti. Ateitis priklauso unikaliems.

Būkim kitokie, kurkim savo unikalų braižą, charakterį, įvaizdį. Kas mums Rytai ar Vakarai, kai esame išlaikę vieną seniausių kultūrų, vieną seniausių kalbų, švenčiame 1000-io metų vardo paminėjimą ir esame pripažinti Europos kultūros sostine?