Ką rinkoje veikia finansinės piramidės?

Nelengvas klausimas. Tai - vienas iš tų klausimų, kuriuos aptariant daugumai žmonių emocijos paima viršų ir užtemdo protą. Bet klausimas užduotas, - reikia atsakyti. Ir sau, ir kitiems.

Prisipažinsiu, kad norint rasti patenkinamą atsakymą, teko palaukti ryto, kuris paprastai atneša geresnę, optimistiškesnę nuotaiką. Atsakymą radau netikėtai, eilinį kartą palygindamas ekonomikos ir rinkodaros sritis.

Kadangi rinka yra laisva rinktis, ji anksčiau ar vėliau išreikalauja, kad kiekvienas dalyvis kam nors tarnautų, parduotų vertę, neštų naudą. Laisvoje rinkoje, kaip gamtoje, neturėtų ilgai išsilaikyti nereikalingi veikėjai, todėl ieškau pozityvaus vaidmens net ten, kur nėra įprasta.

Mano manymu, finansinės piramidės atlieka tokį pozityvų vaidmenį:

1. Veikia kaip mūsų moralės indikatorius. Ar siekiame praturtėti nešdami naudą kitiems, ar domimės, kokiems verslams skiriame savo laisvas lėšas? Finansinės piramidės baudžia tuos, kas nemyli rinkos, o bando ją "išprievartauti".
2. Signalizuoja rinkai, kad susidarė vartojimo lėšų perteklius.
3. Verčia ieškoti alternatyvių bankinių produktų arba išrasti naujas sistemas.

Rinka žavi tuo, kad anksčiau ar vėliau pasiūlo alternatyvas. Finansinės piramidės verčia suabejoti, ar iš tikro brutalus (kylantis laike) mokestis už paskolintus pinigus atitinka rinkos idėją (ar laikas gali būti mainomas į pinigus)? Juk, jei nebūtų palūkanų, nebūtų ir finansinių piramidžių. Ar tikrai, pinigų turėjimas yra tokia vertybė, už kurią savininkas turėtų gauti besąlyginį atlygį? Ar investavimo bei perinvestavimo rizika yra prekė, turinti savo vertę? Ar tikrai pinigai "nekvepia"?

"Krizę sukėlė pati finansinė sistema."
George’as Soros'as, “Soros Fund Management” valdybos pirmininkas

Rinka neduoda atsakymų. Atsakymus reiks rasti patiems. Rinka žavi tuo, kad vietoje beverčių svarstymų pasiūlo praktiškas alternatyvas. Šiandien sunkumų apimtai Vakarų bankų sistemai rinka pasiūlė naują produktą: islamo bankus, paremtus kadaise klestėjusia žmonijos išmintimi, kuri išliko šariato sutrose ir musulmonų atmintyje. Šariatas pripažįsta verslo riziką, be galo gerbia verslo įžvalgas, bet, skirtingai nuo Vakarietiškų bankų, nepripažįsta teisės į palūkanas ir draudžia dauginti pinigus. Šariatas reikalauja investuotojui ir verslo vykdytojui dalintis verslo pelną arba nuostolį tarpusavyje.

Rinka žavi tuo, kad leidžia išspręsti problemas be pykčio. Pasirinkimą - turime. Galime nuspręsti ir veikti. Gal populiarėjantys islamo bankai padės rasti atsakymą į užduotus klausimus ir pažaboti prieštaringai vertinamas infliacijas, "piramides" ir jų išplaukiančias įvairiaspalves pasekmes?

P.S. Berenkant medžiagą šiam straipsneliui pavyko sutikti ir pasikalbėti su vienu bankininkystės srities specialistu - musulmonu. Pasirodo, kad bankininkystės sistemų srityje visame "išsivysčiusiame" pasaulyje (Europa, JAV, pan.) rinkos nėra. Absoliuti, visiškai reglamentuota monopolija. Šariato bankai Europoje, deja priversti tik imituoti senąją arabų išmintį. Norint gauti rinkos teikiamus privalumus dar teks daug nuveikti. Teks išardyti bankinių sistemų monopoliją.