Klasikinės ir šiuolaikinės rinkodaros konfliktas

Klubų "Saviugdosklubai.lt" klube "LinkedIn" grupėje vėl užvirė įdomi diskusija. Apie konfliktą. Diskusija aktuali, pasisakymų skaičius gerokai viršijo vidurkį. Kadangi į virtualius intelektualų klubus renkasi įdomūs žmonės, minčių, įžvalgų - nors vežimu vežk. Noriu pasisakyti išsamiau, bet, netelpu į "LinkedIn" diskusijų formatą, tad keliuosi čionai.

Mano supratimu, kiekvienai temai rekalingi tam tikri apibrėžimai, postulatai, aksiomos, pan. teiginiai. Kodėl reikalingi apibrėžimai? Manau, kad reiškinius pavadinus tikraisiais, aiškiais arba bent jau vienodai suprantamais vardais, išnyksta daugybė nesusipratimų, konfliktų, nereikalingų interpretacijų. Taigi, ieškodamas konflikto esmės, pradedu nuo apibrėžimų.

1. Rinkodara, kaipo tokia, niekada nesikeičia. Nėra tokios, kaip “klasikinė” ar “šiuolaikinė” rinkodara. Tiesiog atskirai neegzistuoja. Taip pat, kaip algebra ir diferencialinis skaičiavimas yra tos pačios matematikos atšakos, nekeičiančios pačios matematikos, kaip mokslo srities ir nekuriančios konfliktų, taip pat ir tarp skirtingų rinkodaros atšakų ar krypčių jokio konflikto neturėtų rastis.
2. Tokiose diskusijose “klasikine rinkodara” paprastai vadinami (arba turimi mintyje) nusistovėję PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI arba ĮPROČIAI, t.y. įprasta rinkodarininkų ar ūkio subjektų elgsena, kuri “maitinasi” iš rinkodaros, bet, bendrai paėmus, neįtakoja rinkodaros, kaip srities.
3. “Šiuolaikine rinkodara” (fizika, politika, ekonomika, t.t.) vadinami nauji reikalavimai rinkodaros VEIKSMAMS, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos ir rinkos sąlygas (šiuo atveju, dėl interneto terpės įsigalėjimo). Šie reikalavimai kyla iš rinkodaros, kaip srities esmės, todėl taip pat yra rinkodaros dalimi; ne kažkokia "nauja rinkodara" ar inovacija, o tiesiog - naujomis tų pačių dėsnių taikymo taisyklėmis.

Taigi, pavadinime įvardinto konflikto, kaipo tokio neturėtų būti. Kita vertus, intensyvi diskusija apie „konfliktą“ savaime reikalauja įvardinti, iš kur tas konfliktas?

Kaip taisyklė, konfliktai kyla tarp mūsų pačių nusistovėjusių įpročių elgtis taip, kaip buvo įprasta, patogu ir iš kažkur atsiradusių reikalavimų KEISTI mūsų ĮPROČIUS. Taip, čia – didžiausias konfliktas, nuolat kylantis tarp naujo ir seno, tarp žmonių kartų, sistemų, požiūrių, nuostatų ir t.t., ir pan.

Taigi diskusija, iš principo, vyksta ne apie naują rinkodarą ir konfliktą tarp rinkodarų, o apie senus mūsų įpročius, kuriuos dėl sparčiai besikeičiančių aplinkybių reikia keisti, norim mes to, ar ne.

Ši išvada turėtų atsakyti ir į antrąją klausimo dalį: "Kodėl interneto amžiuje įmonėms sunkiai sekasi adaptuoti ir išnaudoti naujausias galimybes?". Dėl senų, sustabarėjusių įpročių ir rinkodaros filosofijos bei suvokimo spragų. Tie, kas turi rimtą rinkodaros filosofijos pagrindą, mato, ką reikia daryti besikeičiant aplinkybėms. Visiems kitiems - tenka iš naujo domėtis taip vadinama "naująja rinkodara" ir keisti savo pasenusį supratimą apie rinkodarą.

Ačiū Žydrūnui už nuostabią diskusiją ir profesionalų jos lygmenį!