2008-08-31

Olimpinės pamokos

Rinka jau seniai diktuoja savo dėsnius sportui, sporto klubams, lygoms ir federacijoms. Baigėsi dar vienos nuostabios Olimpinės žaidynės, o aš eilinį kartą užduodu sau klausimą: kas šiandien stipresnis. rinka ar Olimpiniai idealai?
Atrodo, dar neseniai pats žaidynių pirmininkas nusileido pagundai paslapčiomis įsileisti į žaidynes iki tol niekintą reklamą, Atlantos miestas net neslėpdamas didžiavosi nusipirkęs teisę rengti žaidynes. Šiemet - naujas siurprizas: Olimpo dievai nebegriaudėja net tada, kai jų žaidynėse plevėsuoja iškruvintos vėliavos, o kariaujančių šalių sportininkams leidžiama ne tik rungtis, bet ir lipti ant garbės pakylos, gėdingai skambant nusikaltėli6kiems himnams.
Išvada aiški: rinka per daug lengvai nurungia Olimpinius idealus. Truputį gaila ir apmaudu. Kita vertus, visada įdomu paieškoti, ko būtų galima pasimokyti? Mane jau seniai jaudino sporto tema, o pasibaigusi olimpiada paskatino pasiskelbti nedelsiant.

Sporte, kaip niekur kitur, dirbama "maksimaliais sūkiais", spaudžiamas ir išspaudžiamas maksimalus darbingumas. Sporto specialistai geriausiai žino, kaip išvystyti žmogaus galias, kaip pasiekti maksimalų rezultatą. Ir ne tik fizine prasme. Jau seniai nebe paslaptis, kad sportininkų psichika taip pat profesionaliai treniruojama. Nors darbas ir verslas - ne sportas, vis dėlto, dažnai prireikia dirbti "ant ribos". Man visada atrodė, kad verslo žmonėms verta šio bei to pasimokyti iš sporto, kad be reikalo nešvaistyti energijos, negadinti nei savo, nei kitų žmonių nervų.

Pateikiu kelias galimas "olimpines" pamokas Jūsų teismui.

  1. Apšilimas. Gerai pradėti darbo dieną smagiai padiskutuojant su kolegomis, "apšilti" padarant kelis paprastus darbelius, negu atsiskaitant ar posėdžiaujant. Geriau pradėti susirinkimą pasidžiaugiant laimėjimais ar naujomis galimybėmis, negu skaičiuojant vis dar neatliktus darbus, linksniuojant klaidas ar klientų pretenzijas. Manau, kad savaitė tikrai būtų darbingesnė, jei atsisakytume ankstyvų (todėl nedarbingų) pirmadienio ryto posėdžių. Žmogui būtina "įsivažiuoti", "apšilti".
  2. Krūvio valdymas. Visose sporto rungtyse krūvis kruopščiai valdomas ir dozuojamas pagal ciklus: dienos, savaitės, sezono, olimpiniais, pan. Pasitikrinkime atidžiau, kokie yra darbo krūvio ciklai? Kokiomis dienomis ar mėnesiais reikia pasiekti didžiausią darbingumo lygį? Kokie renginiai reikalauja didžiausio įsitempimo visai organizacijai? Žmogus - ne mašina, nėra jokios prasmės be perstojo kelti reikalavimų kartelę. Geriausia, jei reikalavimai, kaip ir sporte, kiltų "bangomis". Su atitinkamomis pertraukomis atsistatymui. Manau, kad verta pastudijuoti profesionalaus trenerio vadovėlį.
  3. Laimėjimai. Kaip nebūna artistų be aplodismentų, taip nėra sportininkų be laimėjimų. Profesiniai konkursai, lenktynės dėl rezultato - puikios skatinimo priemonės tiems, kas linkę į ekstremumus. Savaime suprantama, kad pabaigoje turi lietis šampanas, griaudėti aplodismentai ir žėrėti viešai įteikti įvertinimo ženklai. Nugalėtojo euforija gerai veikia ne tik stadione.
  4. Treneris. Kuo aukštenio meistriškumo sportininkas, tuo subtiliau jis treniruojamas. Ne veltui versle tradicinę vadybą vis dažniau keičia "koučingas". Taip taip. Iš esmės - tai tas pats "treniravimas" aukštesnės kategorijos verslo specialistams.
  5. Dėmesio centrai. Didelės šventės, varžybos, festivaliai sutraukia daug turistų bei žiniasklaidos dėmesio. Kur daug žmonių, ten - daug pinigų, kur daug dėmesio, ten - gera vieta reklamai. Olimpiadose net valstybės iš kailio neriasi dėl parodytų vėliavų kiekio, medalio spalvų ar pozicijų sporto reitinguose.
  6. Didelės šventės. Kuo didesnė šventė, tuo daugiau galima uždirbti, o ne atvirkščiai. Geros šventės tos, kur gerai subalansuotas verslas su malonumu. Įvairūs festivaliai vos galus sudurdavo, kol niekino verslą ir nevertino rinkodaros reikšmės. Firmos siūlo milžiniškus honorarus už išskirtinę teisę tiekti savo prekes ar įrangą.
  7. Licencijavimas. Pagal License! Global, pasaulinė sporto (ne sporto prekių!) pramonė kasmet susišluoja beveik 20 mlr. USD už licencijų pardavimus. Kitaip išsireiškus, už "orą". Nemažas papildomas uždarbis, ar ne?

Kol kas tiek. Panašu, kad ateityje kažkuris iš punktų galėtų pavirsti atskiru straipsneliu. Kaip Jūs manote, kuris?

2008-08-24

Ar svetinga svetainė?

- Gana! Devynios auklės, o vaikas be galvos! - nukirto pažįstamas žemaitis, - daug žmonių čia, ties Raseiniais sustoja, daugelis stengiasi padėti, komentuoja, pataria, o naudos - jokios! Vienas pirštu pamoja viename kampe, kitas - kitame, vienam patinka vienaip, kitam - kitaip. Daug draugų užsuka, žmona visų patarimų klauso, stumdo baldus, gėles, perdažo sienas, o mūsų kavinėje kaip trūksta jaukumo, taip trūksta. Nusprendžiau: nuo šiol interjerą kurs tik vienas žmogus! Bet kuris, svarbu, kad būtų specialistas!

Žemaitis savo kavinės interjerą susitvarkė. Net gautą apdovanojimą ant sienos pasikabino. Pakelės užeigų ties Raseiniais - kaip Dzūkijoje grybų, visa pakelė užstatyta, o mūsiškis vistiek sugebėjo išsiskirti, pasižymėti. Lankytojų netrūksta, nes smagu jo kavinėje sustoti trumpo poilsio ir vasarą, ir žiemą.

Gerus, išskirtinius kūrinius kuria vieniši menininkai. Nesitardami ir neklausydami patarimų. Tik pagal jam vienam girdimą savos širdies virpesį. Bepigu žemaičiui su interjero dizaineriu, o ką daryti su interneto svetaine, kuriai nei sukurti, nei įvertinti vieno specialisto nepakanka? Kaip ir kiekvienu sudėtingesniu atveju, geriausia skaidyti uždavinį sluoksniais, nagrinėti metodiškai, žvelgiant tam tikrais pjūviais žingsnis po žingsnio. Pateiku savo naudojamą planą.

Strategija (1).
  1. Ar tinklalapis atspindi verslo krypties esmę, įvaizdį, vertybes?
  2. Ar yra techninės priemonės verslo strategijai realizuoti? Ar efektyvios?
  3. Ar efektingai išsiskiria tarp konkurentų?

Taktika (2).

  1. Dizainas. Ar bendras vaizdas yra harmoningas? Ar svetainės stilius atitinka strategiją? Ar turi aiškų išskirtinį "charakterį"?
  2. Scenarijus. Ar įdomu? Ar svetainė - svetinga? Ar ji "bendrauja" su manimi? Ką jaučiu apsilankęs?
  3. Orientacija į tikslinį vartotoją. Ar svetainė graži pati sau, ar ji gerbia ir traukia mane, kaip paslaugos vartotoją? Ar ji galėtų būti patraukli, žavi, įdomi potencialiam klientui (ne man, ne testuotojui, o būtent įsivaizduojamam vartotojų grupės atstovui!)?

Esminių klaidų paieška (3).

  1. Scenarijaus klaidos. Ar netrūksta kokio nors meniu punkto, ar naršymo metu nepatenkama į aklavietę, neaiškią, dviprasmę ar klaidingą situaciją?
  2. Patogumas naudotis. Ar iš pirmo karto paprasta susirasti, užsiprenumeruoti, pirkti, gauti [elektroninę paslaugą]? Ar viskas aišku? Ar pakanka informacijos? Kur naujokas "užstringa"? Kodėl? Ar nekyla noras "pabėgti"? Kurioje vietoje?
  3. Faktų klaidos. Datos, skaičiai, aprašyti faktai, - viskas turi būti tiesa arba neprieštarauti tiesai.
  4. Programavimo klaidos. Ar teisingai veikia visos nuorodos? Ar tvarkingai įkeliami visi puslapiai naudojant įvairias naršykles? Ar pateikia teisingus skaičiavimo duomenis? Ar nesuklysta, jei aš įvedu neteisingus, visai nelogiškus duomenis? Ar veikia "grįžimas atgal" ir t.t.
  5. Dizaino klaidos. Ar nėra akivaizdžių dizaino klaidų? Gal nedera spalvos, reklaminiai skydeliai, kiti dizaino elementai? Ar suderinti šriftai? Ar reklamos "negriauna" visi vaizdo?

Pirmo įspūdžio testas (4).

Geriausia pačiam stebėti naršytoją ir paprašyti garsiai komentuoti savo
reakcijas. Testas būtinas, kai ilgiau padirbėjus su svetaine "akys pripranta"
prie informacijos ir nebepastebi pasikeitimų.

Smulkių klaidelių išrankiojimas (5).

Rašybos, skyrybos, smulkūs maketavimo netikslumai, pan. Aš vadinu
"kabinėjimusi". Taip ir sakau: "prašau stipriai prisikabinėti". Čia jau -
galutinis testas, reikalaujantis tik pastabumo. (Keista, bet vis dar pasitaiko
vadovų, kurie pradeda būtent nuo šio, paskutiniojo laiptelio. Įdomu, kodėl?)

Iš šio plano matosi, kad kuriant (ar vertinant svetainę), pirmiausia reikia išsiaiškinti ir apibrėžti strategiją (1). Atsakyti į klausimus: ką pateiksiu savo klientams? Kam man tos svetainės reikia? Šitą darbą privalo atlikti atsakingi vadovai. Aiškią strategijos formuluotę jau galima perduoti kūrybiniams žmonėms (2), kad šie suteiktų svetainei formą, papuoštų, apvilktų taktinėmis gudrybėmis. Įformintą ir suprogramuotą svetainę verta parodyti atitinkamiems specialistams, kad šie paieškotų klaidų (3). Jei pažeistume plano tvaką, pvz. kurtume taktiką ar pultume gliaudyti klaidas kol dar nėra strategijos, rizikuotume kelis kartus perdaryti visą darbą iš naujo. Arba iš karto, arba, neduokdie, po keletos eksploatacijos mėnesių, kai pradėtų lysti strateginės klaidos.

Pirmo įspūdžio" testas gali būti naudojamas bet kurioje fazėje, tik svarbu turėti mintyje, kad kuo ilgiau projektas taisomas, persvarstomas ar kitaip gainiojamas pirmyn ir atgal, tuo sparčiau mažėja šio vertingo testo galimybių.

Kai metodiškai teisingai išrikiuojame akcentus, kūrybinis darbas vyksta žymiai sklandžiau. Rečiau bereikia sugrįžti atgal, karštligiškai perdarinėti, taisyti. Mažiau sumaišties, - mažiau klaidų, daugiau harmonijos. Daugiau harmonijos - smagiau dirbti, džiaugtis atliktu ir džiuginti kitus!

Skiriu įspūdingąjai "Lokada" klubų erdvės diskusijai apie svetainių vertinimą.

2008-08-10

Tamplierių lobis

Paslaptingas sodas pasaulio krašte. Persipinantys takeliai sukinėdamiesi veda į kalno viršų. Akmeninės tvoros, skulptūros, gaivūs vandens baseinėliai, natūralūs ir dirbtiniai grotai, akmeniniai rūmai, koplyčios.

Sodo viduryje - keistas akmenų statinys. Stumtelėjus vieną iš luitų, be garso veriasi sunkios akmeninės durys. Prieš akis - didžiulis šulinys. Vienintelis takelis sukasi aplink šulinį, su kiekvienu apeitu ratu leisdamasis žemyn. Žemyn. Dar žemyn. Sparčiai mažėja šviesos. Paslaptingos tarsi pamėklės, visiškai tamsios nišos sienoje. Padvelkia drėgme. Dar žemiau laiptai šlapi nuo aprasojusia siena nutekančio vandens. Dar vienas aukštas žemyn. Dar. Dugnas. Kažkur aukštai viršuje linksmai spindi nedidelis dangaus lopinėlis.

Dugne vienintelis kelias į priekį - vartai į dar tamsesnį urvą. Žvilsnis į viršų ir - pirmyn į vartus. Paskutinė prieblanda užgęsta urvo posūkyje. Laimei, aklinoje tamsoje suspindi šviesa iš kito urvo galo. Stop! Per daug paprasta!

"Turi palikti savo komforto miestą ir išeiti į laukinę intuicijos gamtą.
Tai, ką tu atrasi bus nuostabu. Tu atrasi save." Alan Alda

Atidžiau patyrinėjus, paaiškėja, kad šioje vietoje viena siena dingsta: į šoną veda aklinai tamsi urvo atšaka. Smalsu. Nebe žingsniai. Žingsneliai. Jau net nebe žingsneliai. Apčiuopomis - į priekį. Dabar akys tik trukdo, mėgindamos išspausti vaizdą aklinoje tamsoje. Vaizduotė kuria neįtikėtinus piešinius. Netikėti ir skaudūs grubaus granito smūgiai į alkūnę ir galvą priverčia galutinai sustoti. Kas tai?..

Sveikas atvykęs į akistatą su savimi! Čia, giliai, aklinoje tamsoje nėra nei angelų, nei demonų. Nei priešų, nei draugų. Nei baubų, nei patarėjų. Čia - tik tamsa, granitas ir ... nuosavos pasiklydusios fantazijos. Keistai apimančios ir besikeičiančios iliuzijos. Iš kur jos? Iš kur ta įtampa? Kas ją kuria? ... Ahaaaaa!
Vėl - į priekį per visišką tamsą. Tik dabar - atidžiau, švelniau, draugiškiau. Akmenys nebedaužo, tik nukreipia. Tamsa jau nebetrukdo, tik atspindi minčių žaismą...

... priekyje dar laukia tamsi požeminė salė su blausia atšaka, kitas šulinys, lėtas kilimas atgal į šviesą, bet ne tai svarbu. Svarbu tai, kad tapo aišku, kokiu būdu paprastas granitas gali tapti jautriu mokytoju, o aklina tamsa - įžvalgų šaltiniu. Sveikas susitaikęs su pačiu savimi!

Koks čia būtų ryšys su rinka? Tiesioginis, nes:

  • norint kurti rinkodarą, reikia perprasti, kaip susikuria iliuzijos;
  • norint parduoti, reikia išmokti įveikti save;
  • norint valdyti, reikia paveikti ir savo paties, ir kitų iliuzijas.
Nuoširdus ačiū tamplieriams už mums paliktą lobį po žeme!

Poço Iniciático (Įšventinimo šulinys),
Quinta da Regaleira, Sintra, Portugalija.

Dienos panoraminė nuotrauka

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.