Su rinkodara po Žalgirio mūšio lauką (1/3)

Skiriu 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms

Rinkodarininkai iš kitų ūkio specialistų išsiskiria sugebėjimu profesionaliai analizuoti svetimų, mažai ar net visai nepažįstamų asmenų ir jų grupių elgesį. Jau parodėm, kaip atskleisti tai, dėl ko istorikai ginčijosi šimtmečius. Žalgirio mūšio istorija rašyta iš nuogirdų ir perpasakojimų. Tenka remtis tik šalutiniais faktais, nepatikimais komentarais ar nuojauta. O taip norisi sužinoti šiek tiek daugiau apie vieną didingiausių ir svarbiausių Lietuvai įvykių...

Ar pavyktų rinkodarininkams 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių proga išnarplioti kelis vieno įspūdingiausių bei slėpiningiausių Lietuvos istorinių įvykių epizodus? Iššūkis? Šiuo atveju teks įvertinti ne tik žmonių, žmonių grupių, bet ir gyvūnų elgseną.

Iššūkį priimam!

Kurios kariuomenės reikšmė mūšyje buvo esminė?

Taip pat, kaip rinkodaroje, pirmiausia patikrinkim subjektų aktyvumą mūšio metu, sudarydami paprastą suvestinę. Atrinkim iš liudininkų parodymų tik tuos teiginius, kurie neginčijami ir yra ganėtinai aiškūs, nedviprasmiai.

Bendrai paėmus, netgi įvertinant akivaizdžiai tendencingą J.Dlugošo nuomonę, visas lenkų kariuomenės veiksmų aprašymas neatrodo įspūdingai. Lėtas ir vangus įsitraukimas į mūšį, vos išgelbėta didžioji vėliava, karinės drausmės stygius, praleista pavojinga ataka į karaliaus stovyklą, ir, galų gale, mūšio įkarštyje ramiai giedantis priešas. Vienintelis privalumas – dalyvavusių „vėliavų“ skaičius, iš kurių nežinia kelios buvo nusamdytos Čekijoje ir Vengrijoje, o pulkų skaitlingumas - neaiškus. Ranka nekyla įskaityti Ordino palapinių stovyklos "šturmo" su tuoj pat kilusiomis nevalingomis išgertuvėmis.

Visai kitaip atrodo Lietuvos indėlis. Pirmieji kovos lauke, pirmieji mūšyje, kovėsi prieš stipresnįjį priešo sparną (klausimas istorikams: kodėl profesionalieji kryžiuočiai buvo išrikiuoti būtent prieš lietuvių dalinius?), aktyviai manevravo, didvyriškai aukojosi saugodami dešinįjį lenkų sparną, patyrė didesnius nuostolius, nukovė vyriausiąjį priešo vadą.

Be to, lietuviai (taip pat, kaip ir Ordinas) panaudojo techninę naujovę - pabūklus (pirmą kartą Europos mūšių istorijoje!), Vytautas siuntė Jogailai lėšų profesionaliųjų karių daliniams nusamdyti už Lenkijos ribų, o visi žuvusieji palaidoti Tanenbergo kapinaitėse (ties lietuvių kovos sparnu). Ypatingai noriu pabrėžti svarbiausią, vis dar  “pamirštamą”, pergalės faktorių: tiek kariuomenei, tiek mūšiui vadovavo lietuvių karo mokyklos atstovai, kurių išradingi veiksmai jau 600 metų neleidžia nurimti istorikų vaizduotei, diskusijoms ir atradimams.

Taigi, „buhalterija“ – toli gražu ne Lenkijos karybos naudai... Tad kodėl kuklinamės? Tik iš mandagumo?

Antroje (2/3) dalyje: apie Lietuvos totorių "netvarkingą" bėgimą iš mūšio lauko.

Drakonas mirė. Tegyvuoja drakonas?

Netikėta naujiena, kad daugelį metų nedidelę rinkos dalį užėmusi ir vos-vos nesubankrutavusi Apple kompanija aplenkė monopolijoje užmigusį milžiną - Microsoft, privertė prasitrinti akis ir vėl pasklaidyti atmintyje įdomią IT verslo istoriją. Apie abiejų kompanijų laimėjimus, išradingumą, inovatyvumą - jaučio odos prirašytos. Nežinau, kaip jums, bet man dėl pusiausvyros norisi ko nors priešingo... Sutinku, kad nugalėtojai neteisiami, tačiau, kas sakė, kad pasaulio geriausieji niekada nedaro klaidų, ir kad jų negalima už tai kritikuoti?

Taigi penkios didžiausios (mano nuomone) Microsoft strateginės klaidos.

1. Įsikabinimas į monopolį. Patogiai įsitaisiusi absoliutaus monopolisto vaidmenyje, kompanija pradėjo atvirai piktnaudžiauti savo padėtimi, "prisigamindama" ne tik visą eilę priešų, bet ir teismo procesų. Geriau jau būtų laiku savanoriškai suskaldžius save į kelis specializuotus verslus, kas nebūtų leidęs kompanijai taip lengvai "prisidirbti", o specialistus ir vadovus skatintų "neužmigti ant laurų". Tipiška strateginio valdymo klaida.
2. Produktų perkrovimas savybėmis ir galimybėmis. Microsoft produktai kaupia vis daugiau ir daugiau galimybių. Pasenęs verslo modelis, kai klientai skatinami nuolat pirkti naujesnes versijas, perkrovė MS produktus nereikalingomis savybėmis, o patys produktai pasidarė nebepatogūs ne tik įsisavinti, bet ir vartoti. Produktas turi turėti savo gyvavimo ciklą, todėl turi vieną dieną tiesiog gražiai "numirti", užleisdamas vietą tobulesniems, kaip kadaise DOS užleido vietą Windows. Produkto vystymo klaida.
3. Kaip "šventąją karvę" visur kišti Windows, netgi ten, kur jiems nevieta. Vietoj to, kad 35 metų senieną pakeisti kažkuo lankstesniu ar tobulesniu, MS atrodo kvailai besistengdama sukimšti tą patį daiktą į kiekvieną prietaisą, kuris benk kiek panašus į kompiuterį. Savaime suprantama, kad tokia ideologija stabdė MS išradingumą ir inovatyvumą. Produkto plėtros klaida.
4. Senesnių versijų palaikymas. Jei DOS laikais tas buvo prasminga kuriant klientų ratą, ilgainiui ši politika išgarsino MS kaip niekada neištaisančią klaidų savo programinėje įrangoje. Nors MS turėjo kelias galimybes radikaliai pakeisti savo platformą (pereinant į OS2, Windows NT, 95 ar Vista), ji nesugebėjo pakeisti savo įsisenėjusio mentaliteto, nei nugalėti savo pačios sukurto gausaus partnerių ir klientų rato spaudimo. Nors ir nelabai norom, bet atkakliai perkeldama senąsias klaidas į naujas produktų versijas MS iki šiol tempia nereikalingą bagažą, naikinantį ir taip sunkiai išlaikomos reputacijos likučius. Produkto valdymo klaida.
5. Na, ir, žinoma, nevertėjo iki tiek gadinti savo vadybos įvaizdžio: 

Taigi, gali būti, kad drakonas miršta. Ką sakysime? Tegyvuoja drakonas?