Dar viena rinkos sritis: asmenybės rinkodara

Vilnius, Belmontas (iš it."gražus kalnas"), salė nuostabioje vietoje šalia Pūčkorių malūno. Pusiau virtualaus, bet realiai fenomenalaus "Verslo laisvalaikio klubo" nariai renkasi drauge pasmaguriauti alumi. Apie 80 interneto fanatikų kas mėnesį čia malšina "gyvo" bendravimo poreikį. Tokioje neįpareigojančioje aplinkoje lengvai mezgasi santykiai, gimsta geros idėjos. Čia pateikiu vieną iš jų, ekspromtu sugalvotą su Dariumi Lomsargiu.

Asmenybės rinkodaros galimybės

View more presentations from Gineitis.

Ar asmenybei reikia rinkodaros?

• Asmenybės kūrimas paklūsta ir savaime vyksta pagal rinkodaros dėsnius.
• Jei mes patys nevaldome savo asmeninės rinkodaros, kiti tai padarys už mus.
• Visi tradiciniai rinkodaros metodai tinka ir asmenybės rinkodarai.

Asmenybė lengvai atpažįstama pagal virtualiąją veiklą. Kaip ji formuojasi internete?

• Prisistatymai
• Straipsniai, žinių demonstravimas
• Komentarai, atsakymai į klausimus, nuomonės pareiškimas
• Sritys, kuriomis domimės, interesų ratas
• Draugai, bendruomenės, klubai

Ypatinga padėka Valdemarui Chmelevskiui už profesionalią viešojo pristatymo priežiūrą.

Vartotojų ištikimybės tyrimai

"Catalina Marketing’s Pointer Media Network" kartu su "Chief Marketing Officer (CMO) Council" atliko vartotojų ištikimybės (lojalumo) tyrimus 2007-2008 m. ir paskelbė įdomius rezultatus. Lojalumo nykimas ir vartojimo pokyčiai visada stipriai veikė supakuotų vartojamųjų prekių (angl. CPG) vardus ir jų pelningumą, bet dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis - gali įgyti lemiamą reikšmę. Taupydamas laiką ir vietą pateikiu tik pačius įdomiausius, mano manymu, teiginius.

• 33% labai ištikimų 2007 m. prekinių vardų (angl. brand) vartotojų 2008-aisiais visiškai perėjo prie kito tos pačios kategorijos prekinio vardo.
• 52% labai ištikimų prekinio vardo vartotojų 2008 metais sumažino ištikimybę arba visai atsisakė to vardo.
• Tik keturi iš dešimties prekinių vardų metai iš metų išlaiko daugiau kaip 50% savo labai ištikimų vartotojų.

Ypatingai intriguoja tyrimo teiginys, kad "lojalumas skiriasi tarp ketegorijų ir prekinių vardų, bet "persimetimo" ir "atsisakymo" rodikliai yra nuolatiniai net garsiausiems prekiniams vardams. Pavyzdžiui, išmatuota, kad kasmet apie 41,2% žinomiausių dantų pastų vartotojų išlieka labai lojaliais, 21,2% sumažina ištikimybę, o 37,3% iš viso jų nebeperka.

Ar mūsų požiūris vienareikšmiškai ir vienodai "kabintis" į klientų ir vartotojų ištikimybę nepaseno?

Klasikinės ir šiuolaikinės rinkodaros konfliktas

Klubų "Saviugdosklubai.lt" klube "LinkedIn" grupėje vėl užvirė įdomi diskusija. Apie konfliktą. Diskusija aktuali, pasisakymų skaičius gerokai viršijo vidurkį. Kadangi į virtualius intelektualų klubus renkasi įdomūs žmonės, minčių, įžvalgų - nors vežimu vežk. Noriu pasisakyti išsamiau, bet, netelpu į "LinkedIn" diskusijų formatą, tad keliuosi čionai.

Mano supratimu, kiekvienai temai rekalingi tam tikri apibrėžimai, postulatai, aksiomos, pan. teiginiai. Kodėl reikalingi apibrėžimai? Manau, kad reiškinius pavadinus tikraisiais, aiškiais arba bent jau vienodai suprantamais vardais, išnyksta daugybė nesusipratimų, konfliktų, nereikalingų interpretacijų. Taigi, ieškodamas konflikto esmės, pradedu nuo apibrėžimų.

1. Rinkodara, kaipo tokia, niekada nesikeičia. Nėra tokios, kaip “klasikinė” ar “šiuolaikinė” rinkodara. Tiesiog atskirai neegzistuoja. Taip pat, kaip algebra ir diferencialinis skaičiavimas yra tos pačios matematikos atšakos, nekeičiančios pačios matematikos, kaip mokslo srities ir nekuriančios konfliktų, taip pat ir tarp skirtingų rinkodaros atšakų ar krypčių jokio konflikto neturėtų rastis.
2. Tokiose diskusijose “klasikine rinkodara” paprastai vadinami (arba turimi mintyje) nusistovėję PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI arba ĮPROČIAI, t.y. įprasta rinkodarininkų ar ūkio subjektų elgsena, kuri “maitinasi” iš rinkodaros, bet, bendrai paėmus, neįtakoja rinkodaros, kaip srities.
3. “Šiuolaikine rinkodara” (fizika, politika, ekonomika, t.t.) vadinami nauji reikalavimai rinkodaros VEIKSMAMS, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos ir rinkos sąlygas (šiuo atveju, dėl interneto terpės įsigalėjimo). Šie reikalavimai kyla iš rinkodaros, kaip srities esmės, todėl taip pat yra rinkodaros dalimi; ne kažkokia "nauja rinkodara" ar inovacija, o tiesiog - naujomis tų pačių dėsnių taikymo taisyklėmis.

Taigi, pavadinime įvardinto konflikto, kaipo tokio neturėtų būti. Kita vertus, intensyvi diskusija apie „konfliktą“ savaime reikalauja įvardinti, iš kur tas konfliktas?

Kaip taisyklė, konfliktai kyla tarp mūsų pačių nusistovėjusių įpročių elgtis taip, kaip buvo įprasta, patogu ir iš kažkur atsiradusių reikalavimų KEISTI mūsų ĮPROČIUS. Taip, čia – didžiausias konfliktas, nuolat kylantis tarp naujo ir seno, tarp žmonių kartų, sistemų, požiūrių, nuostatų ir t.t., ir pan.

Taigi diskusija, iš principo, vyksta ne apie naują rinkodarą ir konfliktą tarp rinkodarų, o apie senus mūsų įpročius, kuriuos dėl sparčiai besikeičiančių aplinkybių reikia keisti, norim mes to, ar ne.

Ši išvada turėtų atsakyti ir į antrąją klausimo dalį: "Kodėl interneto amžiuje įmonėms sunkiai sekasi adaptuoti ir išnaudoti naujausias galimybes?". Dėl senų, sustabarėjusių įpročių ir rinkodaros filosofijos bei suvokimo spragų. Tie, kas turi rimtą rinkodaros filosofijos pagrindą, mato, ką reikia daryti besikeičiant aplinkybėms. Visiems kitiems - tenka iš naujo domėtis taip vadinama "naująja rinkodara" ir keisti savo pasenusį supratimą apie rinkodarą.

Ačiū Žydrūnui už nuostabią diskusiją ir profesionalų jos lygmenį!