Taigi, intelektinės nuosavybės apsaugos seminarai - vis dar reikalingi, vis dar įdomūs, verti apsilankyti, tik, šiukštu, svarbu toli gražu ne viską imti už gryną pinigą, kad neprireiktų vėliau (t.y. per vėlai) kreiptis gelbėjimo rato į rinkodarininkus (O taip! Turėjau ir tokį atvejį).
Įdomu, kad saugomos dvi intelektinės nuosavybės rūšys: prekių ženklai ir išradimai, kurių, vaizdžiai tariant, vieną būtų galima priskirti rinkodarai, kitą - inovacijoms. Išeitų dar vienas tam tikras verslo frontas už verslo fronto.
Šį kartą pasidalinu dar penkiomis intelektinės nuosavybės apsaugos įdomybėmis, kuriomis praturtėjau ne tiek per seminarą, kiek per kavos pertraukėles:
- Apsaugoti išradimus kainuoja gerokai brangiau, nei prekių ženklus.
- Sprendimą dėl prekių ženklo registravimo arba atsisakymo registruoti priima žmonės, kurie niekuo nesusiję su rinkodara. Išradimams vertinti samdomi nepigūs ekspertai.
- Visai legaliai egzistuoja antrinis prekių ženklų registravimo verslas. Tai - tartum atvirkštinis apsaugai verslas, kai verslininkas (patikėtinis?) savo vardu registruoja žinomą prekių ženklą teritorijoje, kurioje tas ženklas dar nebuvo įregistruotas, o praėjus laikui, "prievartauja" prekių ženklo savininką perpirkti registracijos liudijimą. Rekordas Lietuvoje už vieno ženklo registracijos "perleidimą" - apie 500'000 Lt.
- Egzistuoja galimybė registruoti patentą be mokesčio, taip vadinamu viešojo registravimo būdu. Už pusę priežiūros mokesčio autorius įgyja teisę paprašyti "protingo" atlyginimo iš visų, kurie pasinaudos tuo išradimu. Kažkokia mistiška išimtis...
- Lietuvos įmonės drąsiai naudojasi pigesnėmis ne Lietuvos patentinių patikėtinių paslaugomis.
Pasikvieskite mane į savo artimiausią verslo renginį, papasakosiu dar daugiau apie intelektinės nuosavybės apsaugos verslą, strategijas ir rinkodarą!
(Kreipkitės per saugią anketą puslapio apačioje, kairėje)