Demokratija rinkoje arba politinė rinkodara

Pagaliau paštininkė įteikė partijų programas ir pakvietimus į rinkimus. Reikalas šventas. Įdomumo dėlei imu nagrinėti rinkimus rinkos požiūriu. Ar galima rinkimų demokratiją prilyginti laisvąjai rinkai? Jei taip, tai rinkodaros, pardavimų ir valdymo taisyklės turėtų galioti.

Rinka yra laisva rinktis. Demokratija - taip pat. 

Rinka supranta tik rinkodarą. Nėra rinkodaros, - nėra ir ryšio su rinka. Demokratijoje - taip pat. Masės supranta tik specifinę politinę veiklą.

Paprasta tai, ką išmanai. Rinkoje paprasta tiems, kas išmano rinkodarą. Negi per rinkimus kitaip? 

ir taip toliau...

Patikrinkim, pagal ką renkamės? Kiek teko patirti, partijas renkamės pagal:

• partijos dydį (kažkodėl nesąmoningai siejam su patikimumu, ar ne?);
  
• pažadus (nors nepamename ištęsėtų, vis tiek atidžiai skaitome);
  
• žinomumą (reklamos + ryšių su visuomene pasekmė);
  
• simpatijas (sunku racionaliai apibūdinti, bet veikia analogiškai "brendingui").
  

Jei ko nors nepaminėjau, - maloniai prašau priminti. Taigi, politikus, lygiai taip pat, kaip prekes bei paslaugas renkamės pasiremdami emociniais veiksniais. O kur logika? Logika, kaip ir rinkoje, - antroje vietoje. Čia - irgi visiška analogija su rinka.

Skaitau partijų programas. Stilių, charakterių ir fantazijų įvairovė, bandymai įtikti, išsiskirti. Pasirinkimas, įvairovė - yra. Kaip rinkoje. Nors specialistai raukosi, esą partijų programoms labai trūksta konkretumo, reikia pripažinti, kad "tikslinei vartotojų grupei" (daugumai rinkėjų) sudėtingi, racionalūs dalykai - nė motais. Svarbu, kad programų rengėjai žinotų savo rinkėją ir mokėtų jam įtikti! Charakteringa, kad, kuo silpnesnė partija, tuo drąsiau dalina konkrečius pažadus, net mini konkrečius skaičius. Taktika! Analogija su rinka pasitvirtina dar kartą.

Jei demokratija atitinka ūkinius rinkos santykius, tai kodėl politikai taip lengvai iššvaisto mūsų sunkiai uždirbtus pinigus? Kodėl demokratinių valstybių biudžetai niekaip nepasisotina, nors turėtų būti atvirkščiai? Gal vis tik demokratija skiriasi nuo rinkos santykių?

Čia norėčiau prisiminti pamokantį epizodą iš „Organizacijos procesų analizės“ seminaro (www.vadyboscentras.lt). Bandėm suvaldyti skirtingas organizacijas, pasinaudodami jų procesų analize. Visos darbo grupės per 45 min. su savo užduotimis susitvarkė. Pasiūlė, aptarė, nusprendė, suformulavo, viešai pristatė. Tik viena (mano) grupė tebesiginčyja. "Sprendimo neturim", - beviltiškai raportuoju. "Neškit ką turit!" - dėstytojo (Juras Eidukas) balsas - negailestingas. Nenoriai velku pasunkėjusias kojas prie lentos. Vos po kelių minučių į diskusiją audringai įsitraukia visa auditorija. Aistros kaista. Situacija darosi nebevaldoma. Vienintelė išlikusi rami persona - pats p. J. Eidukas - ramiai šypsodamasis nutraukia diskusijas tardamas: "ponai, Jūsų grupei teko neišsprendžiama užduotis". Kol mes išsižiojame ir sustingstame, dėstytojas tęsia: "Jūs gavote analizuoti politinės organizacijos procesus, o politinių organizacijų procesiniais metodais suvaldyti neįmanoma... Reikalingi kitokie - politiniai metodai!" Štai kur gali slypėti esminis skirtumas tarp rinkos ir rinkimų!

Ši beviltiškumo idėja pasirodytų verta dėmesio, jei ne puikus LLRI komentaras SEIMO RINKIMAI 2008: KO BŪTINA PAKLAUSTI POLITIKO? (man taip patiko, kad negaliu susilaikyti nepasiūlęs perskaityti). Pasirodo, genialumas, kaip visada, slypi paprastume. Norint "suvaldyti" politinę "rinkodarą" reikia elgtis taip pat, kaip renkantis bet kokią prekę: nesivaržant užduoti paprastus, konkrečius, ūkiškus klausimus. 

O gal iš tikrųjų, ne demokratija kalta, kad mes pamirštame uždavinėti politikams tuos paprastus, konkrečius, ūkiškus klausimus nuolat? Kaip rinkoje?

Skydelių reklama: aklumas internete

"Skydelių reklama [Lietuvoje - RG] auga greičiau, negu kita kokia nors reklamos forma." - džiaugiasi bestmarketing. Džiaugiamės ir mes. Interneto vartotojų skaičius Lietuvoje taipogi auga greičiau, negu bet kurios kitos žiniasklaidos, o protinga reklama visada seka paskui vartotojus. Daugėja vartotojų - daugėja ir reklamos. Taigi, protu nesiskundžiame. Kas kita - žinios. 

Visada stebėjausi, kaip lengvai interneto portalai susižeria pinigus už reklaminių skydelių rodymą. Tik parodymą, o ne paspaudimus! Todėl apsidžiaugiau gavęs tyrimų medžiagą. Pasirodo, kad "auksinėje" arba "raudonoje" vietoje (puslapio kairėje) esančią reklamą pastebi apie 80% skaitytojų. Puikus rezultatas. Bet tik pirmąjį kartą! Pažvelkime į akių judesių įrašą:

Iš šio įrašo, kurį atliko MarketingSherpa, matosi, kad reklamos stebėtojų "aklumas" dvigubėja kas kartą gaunant naują el.laišką. Statistika pasiskirsto labai tolygiai:

• pirmą kartą (kairysis pav.) reklamą kairėje paraštėje pamato 80% respondentų,
• antra kartą (vidurinysis pav.) - 40%,
• trečią (dešinysis pav.) - 20%.

Še tau boba devintinės! Reiškia, mes atkakliai mokame solidžius pinigus už reklamą, kurios vartotojai net nemato! Ką daryti? Sekti paskui vartotojų įpročius! Taigi:

1.    Dažnai kaitalioti reklamas "auksinėje" ("raudonoje") zonoje;

2.    Eksponuoti reklaminį skydelį vidutiniškai tiek, kiek reikia potencialiam klientui užsukti į tinklalapį du-tris kartus (pvz. vieną savaitę).

3.    Kurti išradingesnius skydelius, kurių tema po tam tikro laiko pasikeičia.

Vis tik, protingiausia būtų naudotis intelektualiomis naršytojų stebėjimo sistemomis, kurios atpažintų svečią ir rodytų reklaminius skydelius ribotą skaičių kartų. Taupytų ir pinigus, ir nervus! Tuo pačiu ir "aklumą" apgydytų.

Nagi, kas pirmas „praregės“ ir pasiūlys intelektualią skydelių reklamos paslaugą Lietuvos rinkoje?