2009-07-15

Žalgirio mūšio istorija ar rinkodaros legenda?

Kaip sukurti gražią, įsimenančią rinkodaros legendą?
  1. Pasirinkite ypatingą, svarbų įvykį
  2. Apipinkite jo pasakojimą savo srities tematika
  3. Suasmeninkite įvykius bei epizodus
  4. Aprašykite stiprius išgyvenimus bei jausmus
  5. Sklandžiai išdėstykite savąją legendos versiją

Sveikinu! Jei viską padarėte tinkamai, Jūsų istoriją kartų kartos pasakos iš lūpų į lūpas. Pagal ją istorikai rašys protingas knygas, o mokslininkai rimtais veidais cituos savo iškiliuose veikaluose.

Netikit? Prašom pavyzdys: plačiai žinomas, pusės tūkstantmečio senumo rinkodaros dokumentas, pasakojantis jaudinančią legendą apie tai, kaip tūlas jaunikaitis gavo karaliaus pažadą padėti jam tapti karalystės sostinės (Krokuvos) vyskupu. Istorijos autorius, vienas garsiausių Lenkijos "copywriter-ių" - Jan Dlugoš, parašė kūrinį šiek tiek pasiremdamas savo senelio atsiminimais.

60 metų iki to laiko, kai Krokuvos vyskupas užsakė Jan Dlugošui parašyti šį didingą apsakymą, tarp Žalgirio ir Tanenbergo kaimų virė baisus mūšis, sprendėsi tautų likimai. Įvykis buvo tiek svarbus, kad net dviems žmonių kartoms pasikeitus, "Didžiojo karo" istorija, pasakota iš lūpų į lūpas vis dar audrino žmonių fantaziją. Tuo metu Jan Dlugoš nežinojo nei rinkodaros termino, nei teorijos, tačiau rašydamas laikėsi penkių aukščiau išvardintų taisyklių.

  1. Pasirinko savo senelio atminimais paremtą jaudinančią istoriją apie ypatingą Žalgirio mūšį.
  2. Rado, kaip padaryti, kad pasakojime dominuotų religinė simbolika ir tematika.
  3. Prikaišiojo į mūšio sceną nereikšmingų asmeninių dvikovų ar poetiškų "pamojavimų" ginklais.
  4. Prirašė apie karaliaus Jogailos graudulingas ašaras, maldas bei įkvepiančias religingas kalbas ir
  5. ... deja, pridarė siužeto sklandumo klaidelių, dėl kurių prabėgus šimtmečiams kai kurie blaiviai mastantys ir rinkodaros meną perpratę žmonės, ėmė abejoti Dlugošo istorijos "moksliškumu".

O, jei žinotų Jan Dlogoš, kiek popieriaus prigadino, kiek plunksnakočių iki pat XXI a. sulaužė mokslininkai besiginčydami dėl jo veikalo... O, jei žinotų jis, kad po 500 m. tai, kuo kadaise naudojosi tik patys įtakingiausi aristokratai, bus plačiai taikoma ūkyje ir viešai dėstoma, o dirbtinės paslaptys viešai atskleidžiamos..!

Skiriu šį straipsnelį įspūdingojo Žalgirio mūšio 599-ioms metinėms prisiminti, o sklandaus rašto pasimokyti siūlau čia: Tekstas ir Aš

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Na, Janu Dlugoszu istorikai nebrsiremia faktiškai nuo ~XX a. vidurio. Tad nežinau, kiek ten to plunksnų laužymo ir ginčų buvo, bet jis jei ir tęsėsi, panašu, ne iki XXI amžiaus. Du šimtmečius kaip mokslui gyvuojančiai disciplinai šimto metų paklaida - kiek didesnė, nei atleistina. :)

Remigijus Gineitis rašė...

Gerb. leolenox,
Nepastebėjau, kad nuo ~XX a. vidurio iš istorinės literatūros archyvų pradėtų stebuklingu būdu dingti J.Dlugošo įtakotos idėjos. Kiek pamenu jų pilna net pernykščiuose mokslininkų pranešimuose. Tačiau šis straipsnelis ne apie tai.
Ar galėtumėte patikslinti, ką turėjote mintyje rašydamas komentarą?

Anonimiškas rašė...

Turėjau mintyje, kad analogija parinkta prastokai, o "rinkodaros išmanymo" iškėlimas - klaidinantis. Kaip ir diletantiškai pateikiama informacija apie istorikų plunksnas ir jų laužymą.
Apie jūsų atsakyme išsakytas mintis: tikiuosi, neturiu priminti, kad pirminio šaltinio medžiaga yra ne idėjos, kurios galėtų daryti įtaką, o veikiau faktai, kurie, sutikrinti su kita istorinių šaltinių medžiaga arba pasitvirtina, arba ne? Tad ir kalbėti apie "J. Dlugošo įtakotas idėjas" yra šiek tiek netikslu. Beje, būtų įdomu, apie kokius mokslininkus ir kokius pranešimus kalbate?..

Remigijus Gineitis rašė...

Ačiū, mielas leolenox, už originalią mąstyseną ir aštrų komentarą.

Jeigu sugebėsite argumentuoti, kad J. Dlugošas savo dokumente (žr. nuorodą straipsnyje) pateikė būtent faktus, o ne istorijos idėjas, pagrįstas pasakojimais arba fantazijomis, būsiu labai dėkingas ir eisiu mokytis naujos, tikslesnės terminologijos.

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.