2009-12-16

Ką rinkoje veikia finansinės piramidės?

Nelengvas klausimas. Tai - vienas iš tų klausimų, kuriuos aptariant daugumai žmonių emocijos paima viršų ir užtemdo protą. Bet klausimas užduotas, - reikia atsakyti. Ir sau, ir kitiems.

Prisipažinsiu, kad norint rasti patenkinamą atsakymą, teko palaukti ryto, kuris paprastai atneša geresnę, optimistiškesnę nuotaiką. Atsakymą radau netikėtai, eilinį kartą palygindamas ekonomikos ir rinkodaros sritis.


Kadangi rinka yra laisva rinktis, ji anksčiau ar vėliau išreikalauja, kad kiekvienas dalyvis kam nors tarnautų, parduotų vertę, neštų naudą. Laisvoje rinkoje, kaip gamtoje, neturėtų ilgai išsilaikyti nereikalingi veikėjai, todėl ieškau pozityvaus vaidmens net ten, kur nėra įprasta.


Mano manymu, finansinės piramidės atlieka tokį pozityvų vaidmenį:

  1. Veikia kaip mūsų moralės indikatorius. Ar siekiame praturtėti nešdami naudą kitiems, ar domimės, kokiems verslams skiriame savo laisvas lėšas? Finansinės piramidės baudžia tuos, kas nemyli rinkos, o bando ją "išprievartauti".
  2. Signalizuoja rinkai, kad susidarė vartojimo lėšų perteklius.
  3. Verčia ieškoti alternatyvių bankinių produktų arba išrasti naujas sistemas.

Rinka žavi tuo, kad anksčiau ar vėliau pasiūlo alternatyvas. Finansinės piramidės verčia suabejoti, ar iš tikro brutalus (kylantis laike) mokestis už paskolintus pinigus atitinka rinkos idėją (ar laikas gali būti mainomas į pinigus)? Juk, jei nebūtų palūkanų, nebūtų ir finansinių piramidžių. Ar tikrai, pinigų turėjimas yra tokia vertybė, už kurią savininkas turėtų gauti besąlyginį atlygį? Ar investavimo bei perinvestavimo rizika yra prekė, turinti savo vertę? Ar tikrai pinigai "nekvepia"?

"Krizę sukėlė pati finansinė sistema."
George’as Soros'as, “Soros Fund Management” valdybos pirmininkas
Rinka neduoda atsakymų. Atsakymus reiks rasti patiems. Rinka žavi tuo, kad vietoje beverčių svarstymų pasiūlo praktiškas alternatyvas. Šiandien sunkumų apimtai Vakarų bankų sistemai rinka pasiūlė naują produktą: islamo bankus, paremtus kadaise klestėjusia žmonijos išmintimi, kuri išliko šariato sutrose ir musulmonų atmintyje. Šariatas pripažįsta verslo riziką, be galo gerbia verslo įžvalgas, bet, skirtingai nuo Vakarietiškų bankų, nepripažįsta teisės į palūkanas ir draudžia dauginti pinigus. Šariatas reikalauja investuotojui ir verslo vykdytojui dalintis verslo pelną arba nuostolį tarpusavyje.

Rinka žavi tuo, kad leidžia išspręsti problemas be pykčio. Pasirinkimą - turime. Galime nuspręsti ir veikti. Gal populiarėjantys islamo bankai padės rasti atsakymą į užduotus klausimus ir pažaboti prieštaringai vertinamas infliacijas, "piramides" ir jų išplaukiančias įvairiaspalves pasekmes?

P.S. Berenkant medžiagą šiam straipsneliui pavyko sutikti ir pasikalbėti su vienu bankininkystės srities specialistu - musulmonu. Pasirodo, kad bankininkystės sistemų srityje visame "išsivysčiusiame" pasaulyje (Europa, JAV, pan.) rinkos nėra. Absoliuti, visiškai reglamentuota monopolija. Šariato bankai Europoje, deja priversti tik imituoti senąją arabų išmintį. Norint gauti rinkos teikiamus privalumus dar teks daug nuveikti. Teks išardyti bankinių sistemų monopoliją.

5 komentarai:

Arvydas rašė...

"Kadangi rinka yra laisva rinktis, ji anksčiau ar vėliau išreikalauja, kad kiekvienas dalyvis kam nors tarnautų, parduotų vertę, neštų naudą."

Čia paslėpta sėkmingo darbuotojo arba verslo formulė... :)

Remigijus Gineitis rašė...

Man atrodo, kad tiksliau būtų vadinti visos sistemos sėkmės formule.
Kita vertus, iš tikro, joje slypi ir rinkos dalyvių sėkmės formulės :)

Anonimiškas rašė...

Faktai kalba ką kita, nei deklaruoja blogo autorius.
1. Finansinės piramidės baudžia tuos, kas nemyli rinkos, o bando ją "išprievartauti" - pasakykite tai tiems žmonėms, kurie prarado pinigus griuvus finansinėms piramidėms. Nubausti buvo jie, o ne piramidžių organizatoriai, kurie paprasčiausiai dingo su pinigais.
2. "Signalizuoja rinkai, kad susidarė vartojimo lėšų perteklius." - ar Sekundės banko laikais rinkoje buvo per didelis vartojimo lėšų perteklius? Ar pinigus jame prarado žmonės, turintys pinigų perteklių?
Deja, šis blogas - tik rinkos lozungų rinkinys, neturintis nieko bendra su realybe. Kai žmogus užduoda klausimą "Ar tikrai pinigai "nekvepia"?" - jis arba labai jaunas, prisiskaitęs vadovėių ir nesusidūręs su realybe, arba labai naivus.
Beje, islamo bankai atsirado ir paslaugas siūlo toli gražu ne šiandien... O neminimi " košeriniai" žydų bankai, kurie dirba ir savo principų laikosi kur kas seniau nei SEBas ar koks Swedbankas :-) . Ir religinis reikalavimas neimti palūkanų ten taipogi yra, tik jis labai tvarkingai apeinamas...

Remigijus Gineitis rašė...

Gerb. Anonime,

Mielai atsakysiu atitinkamai papunkčiui.
1. Man panašu, kad neperskaitėte viso teiginio iki galo, iš esmės, o tik pabandėte išimti emociją iš konteksto. Taip diskusija nesigaus. Pagrindinis mano teiginys: "Ar siekiame praturtėti nešdami naudą kitiems, ar domimės, kokiems verslams skiriame savo laisvas lėšas?". Ar tie, kurie siekė pralobti kišdami pinigus į "Sekundę" teiravosi, kokiu tikslu pinigai bus panaudoti? Kokią naudą uždirbs ūkiui? Abejoju... O gal reikėjo jiems sąžiningai patikrinti, kuo pinigai "kvepia"?
2. "...ar Sekundės banko laikais rinkoje buvo per didelis vartojimo lėšų perteklius?" Ar gerbiamas anonimas nepamena hiperinfliacijos "Sekundės" laikais? Jei infliacija signalizuoja apie pinigų perteklių, ką signalizuoja hiperinfliacija?
"Ar pinigus jame prarado žmonės, turintys pinigų perteklių?" Na, šitas Jūsų teiginys visiškai nesuprantamas gerb. anonime. Gal ryšitės teigti, kad banke pinigus prarado žmonės, neturintys ką nunešti į banką (buvo ir tokių)? ;)

Čia turėčiau pridurti, kad mokausi ne iš vadovėlių. Aš pats praradau skaudžią sumą toje pačioje "Sekundėje". Pasidariau išvadas, pasimokiau. Dabar imuosi atsakomybės už savo veiksmus ir domiuosi pinigų "kvapu".

Dėl "košerinių" bankų - sveikinu! Tai - Jūsų konstruktyvi mintis, palaikanti mano teiginius apie rinką. Kuo didesnis pasirinkimas - tuo geriau vartotojams. Kodėl nepareikalavus monopolinės (ne rinkos) valdžios leisti funkcionuoti "košeriniams" bankams? Kodėl nepareikalauti jų neimti palūkanų? Kas trukdo? Rinka ar jos nebuvimas?

Anonimiškas rašė...

Visiškai teisingai - pinigus prarado būtent tie, kurie jū turėjo per daug, bet ne visi - o tik tie , kurie arba buvo išskirtinai godūs ir užsimerkė į nepaprastai didelę riziką, arba tie, kurie atsainiai ar galbūt nemokšiškai tas lėšas prarado suvilioti nerealių palūkanų (bet ir vėl nepamatuoto gidumo ausys kyšo :).
Taigi buvo viskas teisingai - pinigus prarado tie, kurie jų buvo "neverti" (deja deja). Vėlgi, tokios finansinės piamidės neatsirastų, jeigu žmonės būtų protingi, apsiskaitę ir NEGODŪS (paskutinį dalyką kaip man bebūtų keista yra sunkiausia išsžgyvendinti...)

Rinka visada teisi.
O štai valdžia eilinį kartą pasimovė - bėgo gelbėti netikėlių gerų sąžiningų ar dorų dirbančių ir mąstančių sąskaita - kitokio motyvo kaip užsitikrinti tų loooserių balsų (t.y. savanaudiškų) tame žingsnyje nėra. O ir bepigu gelbėti, kai ne savo, o kitų pinigais "gelbėji" = skatini ir toliau neatsakingai ir kvailai elgtis.

Dar viena išvada pasidarykite patys. (Nebūtų godžių kvailių, nebūtų ir fin piramidžių - atitiko kirvis kotą). ir t.t.

Dienos panoraminė nuotrauka

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.