Tamplierių lobis

Paslaptingas sodas pasaulio krašte. Persipinantys takeliai sukinėdamiesi veda į kalno viršų. Akmeninės tvoros, skulptūros, gaivūs vandens baseinėliai, natūralūs ir dirbtiniai grotai, akmeniniai rūmai, koplyčios.

Sodo viduryje - keistas akmenų statinys. Stumtelėjus vieną iš luitų, be garso veriasi sunkios akmeninės durys. Prieš akis - didžiulis šulinys. Vienintelis takelis sukasi aplink šulinį, su kiekvienu apeitu ratu leisdamasis žemyn. Žemyn. Dar žemyn. Sparčiai mažėja šviesos. Paslaptingos tarsi pamėklės, visiškai tamsios nišos sienoje. Padvelkia drėgme. Dar žemiau laiptai šlapi nuo aprasojusia siena nutekančio vandens. Dar vienas aukštas žemyn. Dar. Dugnas. Kažkur aukštai viršuje linksmai spindi nedidelis dangaus lopinėlis.

Dugne vienintelis kelias į priekį - vartai į dar tamsesnį urvą. Žvilsnis į viršų ir - pirmyn į vartus. Paskutinė prieblanda užgęsta urvo posūkyje. Laimei, aklinoje tamsoje suspindi šviesa iš kito urvo galo. Stop! Per daug paprasta!

"Turi palikti savo komforto miestą ir išeiti į laukinę intuicijos gamtą.
Tai, ką tu atrasi bus nuostabu. Tu atrasi save." Alan Alda

Atidžiau patyrinėjus, paaiškėja, kad šioje vietoje viena siena dingsta: į šoną veda aklinai tamsi urvo atšaka. Smalsu. Nebe žingsniai. Žingsneliai. Jau net nebe žingsneliai. Apčiuopomis - į priekį. Dabar akys tik trukdo, mėgindamos išspausti vaizdą aklinoje tamsoje. Vaizduotė kuria neįtikėtinus piešinius. Netikėti ir skaudūs grubaus granito smūgiai į alkūnę ir galvą priverčia galutinai sustoti. Kas tai?..

Sveikas atvykęs į akistatą su savimi! Čia, giliai, aklinoje tamsoje nėra nei angelų, nei demonų. Nei priešų, nei draugų. Nei baubų, nei patarėjų. Čia - tik tamsa, granitas ir ... nuosavos pasiklydusios fantazijos. Keistai apimančios ir besikeičiančios iliuzijos. Iš kur jos? Iš kur ta įtampa? Kas ją kuria? ... Ahaaaaa!
Vėl - į priekį per visišką tamsą. Tik dabar - atidžiau, švelniau, draugiškiau. Akmenys nebedaužo, tik nukreipia. Tamsa jau nebetrukdo, tik atspindi minčių žaismą...

... priekyje dar laukia tamsi požeminė salė su blausia atšaka, kitas šulinys, lėtas kilimas atgal į šviesą, bet ne tai svarbu. Svarbu tai, kad tapo aišku, kokiu būdu paprastas granitas gali tapti jautriu mokytoju, o aklina tamsa - įžvalgų šaltiniu. Sveikas susitaikęs su pačiu savimi!

Koks čia būtų ryšys su rinka? Tiesioginis, nes:

• norint kurti rinkodarą, reikia perprasti, kaip susikuria iliuzijos;
• norint parduoti, reikia išmokti įveikti save;
• norint valdyti, reikia paveikti ir savo paties, ir kitų iliuzijas.

Nuoširdus ačiū tamplieriams už mums paliktą lobį po žeme!

Poço Iniciático (Įšventinimo šulinys),
Quinta da Regaleira, Sintra, Portugalija.