2009-04-02

Ko nežino mokslinikai?

"Šiandien tinkamiausia diena žengti pirmą žingsnį savo svajonės link!" Darius Čibonis
Už lango - ilgai lauktas pavasaris, besiskleidžiantys pumpurai ir paukščių čiulbesys. Už lango - ekonominė krizė, nedarbas ir netikrumas. Kitais žodžiais, už lango - nuostabus galimybių metas.

Viena stipriausių intelekto bendruomenių suteikė garbę padiskutuoti tema "mokslas rinkoje". Nedidelėje salėje garbingi profesoriai, pražilę tyrėjai, nusipelnę mokslinių atradimų, publikacijų autoriai. Žmonės smalsūs, geranoriški, su humoro jausmu ir be galo mėgstantys bei gebantys diskutuoti. Šiek tiek nejauku. Nejaugi tokia bendruomenė gali ko nors nežinoti?

Pasirodo, kad - taip. Juk ne veltui protingi žmonės ėmė domėtis nauja sritimi. Vargu ar kas nors gali žinoti, kaip elgtis rinkoje, jei niekada joje nebuvo?
Be to, kad nežino, kas yra mokslo klientas ir kas yra mokslo produktas (nieko ypatingo: ne vienas verslininkas iki galo nesuvokia, kas yra jo įmonės produktas) garbingi mokslininkai nežino, kad:
  1. ... krizė suteikia daugiau galimybių, negu bet kuri kita ekonomikos ciklo fazė. Faktas: didžiosios depresijos metu atsirado daugiau milijonierių, nei bet kuriuo kitu JAV istorijos metu (o milijonieriai - vieni iš mokslo užsakovų ir mecenatų).
  2. ... egzistuoja didelė tarptautinė mokslo paslaugų rinka: tiek turtingose JAV, tiek mažytėje kaimyninėje Suomijoje, tiek didelėje bet neturtingoje Indijoje.
  3. ... viena vienintelė tarptautinė korporacija - "Procter & Gamble" samdo daugiau mokslininkų, negu Harvard, MIT (Massachusetts Institute of Technology), Stanford, Tokijo Universitetas ir Londono Imperinis koledžas kartu sudėjus. Be to, kasmet skirdama po du milijardus JAV dolerių tyrimams, pagal šį rodiklį tarp JAV kompanijų patenka tik į 20-ką, po "Pfizer", "General Electric", "Merck", "3M", "DuPont", "Hewlett-Packard" ir kt.
  4. ... geriems produktams, technologijoms ir inovacijoms nebūtinai "sekasi" rinkoje.
  5. ... strateginio planavimo sprendimai remiasi ne ekonomikos, o rinkodaros tyrimais.
  6. ... pirkėjas renkasi labiau pasikliaudamas pasąmone, negu sąmone.
  7. ... Nobelio premijos laureatas Friedrich August von Hayek ir jo kolegos – austrų ekonomikos mokyklos ekonomistai įrodė, kad krizes sukuria ne laisva rinka, o jos reguliavimas ("verslo ciklus sukuria centrinių bankų vykdoma kreditų emisija", o juos lemia "pinigų pasiūlos iškraipymai dėl valdžios veiksmų: centrinio banko, biudžeto deficito ir visų šių veiksnių sustiprinimo per vadinamąjį multiplikatorių komerciniuose bankuose").
Nežinoti - ne gėda. Gėda vengti sužinoti, nenorėti mokytis. Taigi, net garbingiems mokslininkams, ko gero, šiandien reiks išmokti rinkodaros, pardavimų ir valdymo. Žinoma, jeigu tik jie nori pasiekti finansinės sėkmės mokslo rinkoje. Juk už lango - nuostabus galimybių metas!

7 komentarai:

Arvydas rašė...

Sunkmetis yra puikus metas iliuzijoms išsisklaidyti ir padaryti žingsnius, kuriuos ketinai atlikti, tačiau vis atidėliojai. Sunkmetis - tai pagalba tiesiogine to žodžio prasme padaryti ryžtingesnius ir didesnius pokyčius.
Sunkmetis užbrėžia brūkšnį ir susumuoja rezultatus bei išrašo "premijas" už praeitą laikotarpį. Sveiki atvykę į naują etapą - naujas idėjas, naują patirtį, naują išmintį, naujus siekius ir iššūkius. Sėkmės!

Saulius Maskeliūnas rašė...

Jūsų mintis apie rinkos vertę ir galią - tikrai teisinga;
tačiau šiais laikais rinka jau pradėjus išsigimti: kai
naudojamos (švelniai tariant) nekorektiškos konkuravimo
priemonės.

Nežinau, ar tinkama analogija su aplinkosauga, bet paleidus
viską savieigai, darvinistinei konkurencijai (rinkos
reguliavimui) - galingiausieji neatstatomai išnaikina ištisas
gyvūnų rūšis; tai - nuostolis. (Sarkozy metaforą apie lapes ir
vištas savo straipsnyje yra minėjęs Kęstutis Čilinskas
http://www.exjure.com/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=203&Itemid=1 ).

Kita analogija: visuomenė - kaip žmogaus organizmas; kai
nesirūpinama visuma - vėžinės ląstelės sėkmingai dauginasi kitų
sąskaita, susiorganizavę sau maitinimą, ir galiausiai nors ir
pasiekia savo tikslą - dominavimą - tačiau visas organizmas
žūsta.

Trumpai tariant, visuomenės interesas turi būti ginamas nuo
monopolijų ir kriminalinių struktūrų plėtojimosi,
nesiskaitančio su priemonėmis, su šūkiu "man gerai, o po manęs -
nors tvanas".

Viso geriausio,
Saulius

Remigijus Gineitis rašė...

Gerb. Sauliau,

Ačiū už labai įdomų laišką.
Surašau savo komentarus, Jūsų citatas pažymėdamas [SM].

1."tačiau šiais laikais rinka jau pradėjus išsigimti: kai naudojamos (švelniai tariant) nekorektiškos konkuravimo priemonės."[SM]

Bijau, kad "išsigimimo" atvejų pasitaikydavo visais laikais. Dabartiniai laikai - ne išimtis. Nokorektiškas konkuravimas taip pat pasireiškia visose gyvenimo srityse (politikoje, moksle, religijoje, tarpusavio santykiuose, ... ), taigi, pasitaiko ir rinkoje.

2."Nežinau, ar tinkama analogija su aplinkosauga, bet paleidus viską savieigai, darvinistinei konkurencijai (rinkos reguliavimui) - galingiausieji neatstatomai išnaikina ištisas gyvūnų rūšis; tai - nuostolis. (Sarkozy metaforą apie lapes ir vištas savo straipsnyje yra minėjęs Kęstutis Čilinskas http://www.exjure.com/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=203&Itemid=1 )."[SM]

Lapių ir vištų analogija visiškai netikusi, nes iliustruoja reguliuojamą, prievartaujamą rinką, o ne laisvą (vištos, vištidės ir lapes naikinančių gyvūnų/parazitų trūkumas - reguliavimo produktai). Daugiausiai gyvūnų rūšių išnyko dėl žmogaus reguliavimo veiklos, o ne natūraliai.
Galingiausieji rinkos veikėjai iš tikro gali pridaryti laikinos bet didelės žalos, todėl taikomas valstybinis monopolijų reguliavimas. Lieka filosofinis klausimas: ar monopolijos susidaro dėl rinkos laisvės ar dėl laisvės rinkoje trūkumo (apribojimų gausos, kuriais, beje, sėkmingiausiai pasinaudoja didieji, pvz. Maxima)

3."Kita analogija: visuomenė - kaip žmogaus organizmas; kai nesirūpinama visuma - vėžinės ląstelės sėkmingai dauginasi kitų sąskaita, susiorganizavę sau maitinimą, ir galiausiai nors ir pasiekia savo tikslą - dominavimą - tačiau visas organizmas žūsta."[SM]

Būtų gerai patikslinti, ką vadinate vėžinėmis lastelėmis? Jei nusikalstamumą, tai jis nepriklauso nuo rinkos. Jūsų aprašymą (dauginimosi kitų sąskaita ir t.t.) geriausiai atitiktų valstybinė biurokratija. Dėl to visiškai sutinku: ji turi būti labai griežtai kontroliuojama, o padidėjusi - operuojama kaip vėžys. Siūlau pasiskaityti apie "Parkinsono dėsnį".

4."Trumpai tariant, visuomenės interesas turi būti ginamas nuo monopolijų ir kriminalinių struktūrų plėtojimosi, nesiskaitančio su priemonėmis, su šūkiu "man gerai, o po manęs - nors tvanas"."[SM]

Absoliučiai sutinku. Šitai irgi neturi nieko bendro su rinka. Na, šioks toks ryšys yra su valstybine valdžia :)

Ačiū, Sauliau, už įdomią diskusiją.

Saulius Maskeliūnas rašė...

Remigijau, savo ruožtu jums irgi dėkoju už diskusiją; džiugu, kad nors iš pirmo žvilgsnio esame priešingų pažiūrų, tačiau pasigilinus, detalizavus - esminiais klausimais tikrai prieiname sutarimą: nei man patinka besipučianti valstybinė biurokratija, nei jums - monopolinės korporacijos.

Viso!
Saulius

Anonimiškas rašė...

Ar rinka ne "visuomenės interesas" ?

Remigijus Gineitis rašė...

"Ar rinka ne "visuomenės interesas" ?"
Manau, kad - taip!

Remigijus Gineitis rašė...

Gerb. Sauliau,

Perziurejau filmą „The Corporation“.
Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį, kad tai - toli gražu ne pirmas panašaus pobūdžio filmas. Kad ir kaip būtų keista, tokie išsamūs kritiniai filmai "atsiranda", kaip taisyklė, atviros rinkos visuomenėse. Dėsningumas?
Antra, kiek supratau, filme „The Corporation“ nagrinejama ne rinkos, ne ūkinė, o juridine problema. Korporacijų, kaip juridinio asmens valstybinio reguliavimo ir motyvavimo problema. Juridiniai reikalai - tai ne ūkio, o piliečių, moralės ir valstybinės valdžios sritis. Taigi, rinka čia niekuo dėta, o dėmesį reikia kreipti į savo paties moralę, mokėjimą tvarkytis ir valstybinę valdžią. Na, sutinku, šiek tiek paliesta mokslo pažanga...
Trečia, pagal statistiką, didžiulė (berods didžioji) dalis JAV korporacijų akcijų ir pelno atitenka pensijiniams fondams. Nesiimu spręsti gerai tai ar blogai, bet tai yra viena priežasčių, dėl ko JAV pensininkai yra tokie "pasiturintys". Taigi, viskas ne taip paprasta ir vienareikšmiška.

Galų gale, aš visada kritikavau ekonomikos sritį ir mokyklą, dėl labai siauro požiūrio į ūkį. Korporacijų problema, mano manymu, - ekonominės pakraipos specialistų perteklius vadovaujančiuose postuose. Paskutiniu metu, kiek žinau, ši disproporcija pamažu natūraliai taisosi, nes vis daugiau Vakarų jaunimo renkasi humanitariškas studijų sritis.

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.