2010-09-23

Kur nusamdyti... savo kloną... pigiai?

Perskaičiau straipsnį "Svajonių darbas – tik iššūkių nebijantiems miestiečiams" ir ... nustebau. Iš pažiūros, įprastas, ūkiškas straipsnelis apie paprastas, visiems artimas bėdas. Vieni ieško dirbančių, kiti ieško darbo, bet ... norai prasilenkia su galimybėmis. Ore pakibęs šauksmas tyruose: bėda, oi bėda, ką daryti?

Tačiau pasižiūrėjus atidžiau, tai - labai keistas straipsnis. Keistas tuo, kad aprašo, kaip dauguma rinkos dalyvių švaisto energiją ir laiką ieškodami to, ko... nebūna ir būti negali, o neradę - skundžiasi ir piktinasi. Jei samdinius aš galiu suprasti, tai (nuoširdžiai gerbiamų) savinkų pozicija man pasirodė tiek keista, kad neiškenčiau ir suraičiau šį striuką komentarą (beje, užbėgdamas į priekį, turiu pastebėti, kad ši problema kur kas dažnesnė, negu maniau: ji bado akis ne tik iš aptariamojo straipsnio, bet ir iš daugelio viešųjų įdarbinimo skelbimų).



  1. Tikru šeimininku ("ieškomas samdinys, kuris būtų šeimininku") gali būti tik savininkas. Samdinys - tai ūkinė pozicija, kuri anksčiau ar vėliau atsispindės santykiuose ir rezultatuose. Jei savininkas nenori būti pilnaverčiu 100% šeimininku, ir ieško, kas pabūtų už jį šeimininku jo paties ūkyje (sodyboje, įmonėje), tegul ieško ne samdinio, o dalininko. Tada ir tik tada ūkiniai santykiai sutars su asmeniniais ir rinkos santykiais.
  2. Tikras verslininkas ("ieškomas samdinys su verslininko gyslele") yra tas, kuris niekada nedirbs samdiniu, o sugalvos, kaip samdyti kitus. Tai - taip pat psichologinė būsena. Argi nekeista, kad verslininkai ieško verslaus samdinio? Čia gi - absurdas! Gal tokiam "verslininkui" jau laikas pasikeisti vietomis su savo pavaldiniu?
  3. Trečia keistenybė. Skundžiamasi, kad bedarbis neturi vizijos. Ir dar bandoma jį tuo kaltinti! Realybėje vizijas kuria, palaiko ir kitiems perduoda tokie žmonės, kurie vadinami specialiu terminu: LYDERIS. Tokiais gali būti tik konkrečioje srityje "įsibėgėję" žmonės, žmonės "veiksme", žmonės "atradime". Jeigu savininkas užsimanė vizijos, tegul pasižiūri į save ir pasitikrina, ar jis pats gali sukurti tą viziją ir įkvėpti, sužavėti, "užkrėsti", perteikti ją kitiems? Vizijos neieškomos ir neperkamos rinkoje (tuo labiau tarp bedarbių, kurie vargiai gali turėti patį vizijos objektą). Jos KURIAMOS ant realaus pagrindo su realiais žmonėmis.

Mano pasiūlymas. Jei savininkas nori pasitraukti nuo savo nuosavybės, tegul parduoda ją arba perorganizuoja darbą (veiklą) taip, kad atskiras ūkines operacijas ir funkcijas (su jo nuosavybe) galėtų atlikti normalūs, paprasti, realūs rinkoje samdomi žmonės, o ne skųstis, kad nėra to kažko, kas būtų jo paties 100% "klonas" (t.y. ir šeimininkas, ir verslininkas), tik pigesnis. Rinkoje taip paprasčiausiai - nebūna!

2 komentarai:

Valdas rašė...

Pritariu 100%.
Akivaizdu, kad tokie savininkai nemėgsta savo veiklos ... sodyboje.

Arvydas rašė...

Na, iš esmės norima išnuomoti verslą. Taigi, kiek potencialiai verslių žmonių galima tikėtis rasti tarp bedarbių? Juk čia dar ir šiokią organizacinę patirtį būtų gerai turėti...
O kad daugelis bedarbių neturi SAVO gyvenimo vizijų - liūdna kasdienybė.

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.