Kaip pasibalnoti Tigrą?

Pačiame Lietuvos vidury esantys Kurtuvėnai garsūs gamta, dideliais žuvininkystės tvenkiniais ir vieno gražiausių dvarų liekanomis. Šalia dvaro – restauruotos dvaro arklidės su puikiai prižiūrimais žirgais. Ten daug metų jojimo treneriu dirba unikalus žmogus – Vytautas Martinavičius. Jis – vienintelis Lietuvoje organizuoja tikrus turistinius žygius žirgais, tarptautines jojimo trikovės taurės varžybas, o jo auklėtiniai – patyliukais garbingai atstovauja Lietuvą pasaulio(!) čempionatuose.


View Larger Map

Ties Kurtuvėnų dvaro arklidėmis yra sąlygos pajodinėti tiek aptvertoje aikštelėje, tiek plačiose apylinkėse. Belieka pasisemti noro, ryžto ir paskirti nors vieną dieną garbingųjų protėvių užsiėmimui išbandyti.

Tiems, kam nesvetima gamtos trauka, senovinė romantika bei asmeniniai iššūkiai, jojimas turėtų būti tikras atradimas ir dovana. Artėjančių Naujųjų metų proga atskleisiu Jums penkis patarimus, taisykles ar paslaptis, kurias reikia žinoti ruošiantis pirmą kartą sėsti ant žirgo.

1. Pasisveikinimas. Pirmiausia, žinoma, reikia pasisveikinti. Su žirgu (lygiai taip pat, kaip ir su dauguma kitų gyvų padarų) iš pradžių sveikinamasi žvilgsniu, po to balsu, galiausiai – ištiesiant ranką. Pažiūrėkite jam į akis, įsitikinkite, kad jis mato Jus. Ištarkite vieną kitą žodį. Jei žirgo ausys krustels į Jūsų pusę, - tai ženklas, kad jis Jumis domisi. Protingi žodžiai šiuo atveju nebūtini. Užtai kruopščiai parinkite intonaciją, nes ją gyvūnai puikiai supranta. Jūsų tonas diktuos tolimesnę kontakto eigą.
2. Susipažinimas. Dabar prieikite artyn link galvos ir neskubiai ištieskite žirgui ranką pirštais žemyn. Nustebsite, kad žirgas nesiruošia iš karto nei kąsti, nei ieškoti sugniaužto skanumyno. Kaip šuo, katė ir kiti gyvūnai, jis pirmiausia atidžiai tyrinės Jūsų kvapą. Uostys. Nepamirškite šio ritualo ir pelnysite pirmąjį žirgo pripažinimą. Po to (tik ne anksčiau!), galite pavaišinti atsineštu cukraus, duonos gabalėliu ar morka.
3. Priimtina elgsena. Žirgas – žolėdis gyvūnas, todėl nepakenčia šaižių garsų ir staigių judesių. Venkite šūksnių, pakelto tono, plačių mostų, staigių traškesių, treptelėjimo, šuoliukų, neleistina staigiai kelti rankas į viršų. Gamtoje žolėdžiui tokie gestai ar garsai reiškia pavojų, agresiją. Paprasčiausias patarimas: niekada neapsiriksite, jei Jūsų judesiai ir skleidžiamas garsas atitiks vėjo judinamų medžio šakų plastiką ir ošimo garsumą.
4. Pripažinimas. Vėliau Jums reikės nuolat rodyti ir įrodinėti savo socialumą, charakterio tvirtumą, bendravimo gebėjimus. Būdami bandos gyvūnais, žirgai Jūsų poelgius vertins labai priekabiai ir stengsis demonstruoti savąją vietą socialinėje hierarchijoje. Neskubėkite. Laikykitės tvirtai, smalsiai stebėkite labiau patyrusius ir mokykitės. Kol Jūsų balsas ar kojos dreba iš susijaudinimo, geriau kreipkitės pagalbos į trenerį, nes jautrus žirgas mielai užleis Jums vietą žemesnėje hierarchijos pakopoje. Jūsų atkaklumas – raktas į sėkmę.
5. Saugus atstumas. Retas žmogus iš pirmo karto jaučiasi smagiai šalia šio didelio gyvūno su stipriomis kojomis ir dideliais dantimis, todėl stengiasi laikytis atokiau, bet, jei norite pajodinėti, prieiti vis tiek reiks. Prie žirgo prieinama iš dešinės (dešiniojo šono). Dažniausia naujokų klaida – atsistoti per „atsargų“ žingsnį nuo žirgo balno. Reikia žinoti, kad tai – pati nesaugiausia vieta ir patyrę raiteliai ten niekada neužsibūna. Saugiausios vietos – liečiantis kūnu ties balno priekiniu kraštu, vos už priekinės žirgo kojos arba per du (ar daugiau) žingsnius nuo žirgo. Taigi, stabtelkite per du žingsnius, o po to ryžtingai eikite iki pat balno. Jei reikia atsitraukti – atsitraukite iš karto du žingsnius.
   

Dabar grįžkime prie temos. Turiu prisipažinti, kad neturiu jokio supratimo apie tai, kaip reikėtų prisijaukinti tigrą. Tačiau esu tikras, kad visiems gyviems sutvėrimams galioja tos pačios rinkodaros taisyklės. Taigi, kai kitą kartą nagrinėsite naują rinkos segmentą, klientą, pavaldinį ar bendradarbį, prisiminkite šias penkias taisykles. Jos universalios.

Artėjančių Naujųjų metų proga linkiu visiems pasibalnoti Tigrą, ir, vieną gražų vasaros vakarą, palydėti besileidžiančią saulę sėdint prie laužo ties palapine, ištiesus pavargusias kojas, gurkšnojant pievų gėlių arbatą ir klausantis dieviškai raminančio žirgo, su kuriuo praleidote visą dieną, rupšnojimo.