2010-12-30

Su rinkodara po Žalgirio mūšio lauką (3/3)

Skiriu 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms
Prisipažinsiu, ruošiant medžiagą šiam rašinėliui jau buvo benusvyrą rankos. Pajudinus bet kurį Žalgirio mūšio epizodą, milžinišku rezginiu nutysdavo daugybė ginčytinų faktų, teiginių, versijų bei interpretacijų. O įdomių epizodų - nors vežimu vežk! Laimei, viskas pasisuko kiek netikėta linkme ir straipsnį galėjau užbaigti 3-čia dalimi, kaip buvau planavęs iš anksto.

Organizatorių maloniai pakviestas buvau aplankyti Žalgirio mūšio maketo Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Nuostabus kūrinys! Per 5 mėnesius 20-ies kvadratinių metrų plote suguldytos kalvos, upokšniai, keliai, sudėliota daugiau nei tūkstantis 5 cm aukščio karių figūrėlių, medžiai, kaimai. Makete įamžinta akimirka, kai į mūšį sugrįžusi lietuvių kariuomenė smogia mirtiną smūgį į kryžiuočių flangą.

Maketas - nuostabus dalykas, nes viena - diskutuoti žodžiais, visai kas kita - pademonstruoti sumanymą plane, schemoje. Mūsų atveju maketas nuostabus dar ir tuo, kad demaskuoja tarp istorikų gajų mitą, neva Lietuvos kariuomenė galėjo pasitraukti iš mūšio lauko. Pabandžius atkurti kariuomenių išsidėstymą lauke, akis bado mažiausiai trys priežastys ta schema netikėti.
  1. Yra žinoma, kad būtent Lietuvos kariuomenė pirmoji puolė ir susirėmė su Ordino kairiuoju sparnu. Jeigu nors nedidelė LDK kariuomenės eilių dalis būtų pasitraukusi iš mūšio lauko, kur būtų dingę atsilaisvinusieji Ordino būriai? Suprantama, kad per atsivėrusią spragą jie prasiveržtų ir smogtų likusioms lietuvių ar lenkų eilėms į nugarą. Deja, istorijos šaltiniai nemini tokio karine katastrofa atsiduodančio epizodo. 
  2. Jeigu pasitraukimas buvo apgalvotas manevras, kodėl reikėjo palikti patogų 3 km pločio lauką? Juk sukdami kelių kilometrų kilpą pelkėtoje vietovėje (kaip atvaizduota makete) būriai rizikavo ne tik prarasti ryšį su kautynių situacija, bet ir nualinti žirgus.
  3. Švedų istoriko S. Ekdalio atrastajame laiške, kuriame aprašomas manevras, yra nurodytas konkretus apsimestinai besitraukiančių (jokiu būdu ne paliekančių lauką!) vėliavų skaičius: viena arba dvi. Kodėl makete vaizduojamos dvi dešimtys “grįžtančių” vėliavų? Nejaugi laiško autorius rašytų Ordino magistrui apie 1-2 vėliavas, nepastebėdamas 20-ties, t.y. pusės armijos?
Patikrinkim istorinius raštus dar kartą. A-ha! Štai kur šuo pakastas! Vienintelis šaltinis, kuriame teigiama, kad LDK kariuomenė paliko mūšio lauką, tai - liūdnai pagarsėjęs J.Dlugošo rinkodaros kūrinėlis. Na, gerai, ponai istorikai, jei jau pasirinkote unikaliąją J.Dlugošo versiją, tai būkite nuoseklūs iki galo: vaizduokite “laukinę” LDK kariuomenę paimtą į nelaisvę, surištą virvėmis ir Ordino riterių varomą atgal į mūšio lauką. Juk taip rašė J.Dlugošas, ar ne? Štai tada žiūrovas aiškiai pamatytų J.Dlugošo versijos absurdiškumą!

Kuo čia dėta rinkodara? Dviem požiūriais. 
  1. Gebėdami analizuoti subjektų mąstymo ypatumus, rinkodarininkai lengvai atskleidžia, kaip galėjo atsitikti, kad ištisos istorikų kartos “nusivažiavo” iki absurdo “užsikabinę” už vienos kvailokos literatūrinės išmonės
  2. Situacijos schema, planas ar modelis yra ypač reikalingi norint pateikti, suprojektuoti ar analizuoti rinkodaros vizijas. 
Pabaigai. Maži berniukai ne veltui žaidžia žaisliniais kareivėliais. Dėliodami mažas figūrėles jie mokosi planuoti, mokosi įsivaizduoti sudėtingus įvykius ir juos valdyti. Todėl, kai kursite savo naują projektą, būtinai paimkite popieriaus lapą ir nubraižykite jame savo viziją. Ir dar. Būtinai nueikite į Lietuvos Nacionalinį muziejų pažiūrėti į Žalgirio mūšio maketą. Aplankykite tą Lietuvos istorikų paminklą, kuris liudija, kad didžiulį kiekį tituluotų istorikų darbų galima plačiu mostu pasiųsti į krosnį, vien tik padarius ir pademonstravus paprastą situacijos modelį. Ir tai - tik todėl, kad kai kurie dideli berniukai užsieniuose pamiršo, kaip reikia žaisti kareivėliais.

Čia rasite pirmąją (1/3) ir antrąją (2/3) straipsnio "Su rinkodara po Žalgirio mūšio lauką" dalis.

10 komentarų:

Anonimiškas rašė...

"Todėl, kai kursite savo naują projektą, būtinai paimkite popieriaus lapą ir nubraižykite jame savo viziją."
Praverčia - ir sau, ir klientui.

leolenox rašė...

Kiekvienas Tamstos "triuškinantis klausimas istorikams" yra apgailėtinas savęs gėdinimas, akivaizdus pademonstravimas, kad istorikų darbų, iš kurių reikalaujate ataskaitų, nesate nė uostęs. Labai gaila. Apsiėjus be to, būtų susiskaičiusios visos trys dalys labai sklandžiai.

Remigijus Gineitis rašė...

Gerb. leolenox,
Ačiū už išsakytą emociją. Aš esu įsitikinęs, kad tikras istorikas ar tiesiog išsilavinęs žmogus sugebės argumentuoti savo teiginius.

leolenox rašė...

Man jos argumentuoti nereikia, tą leisiu padaryti jau parašytiems už mane svarbesnių žmonių tekstams.
http://www.aidai.lt/?pid=49&cid=109
Manau, rasite Rimvydo Petrausko straipsnį "Žalgirio mūšis ir lietuvių istorinė tradicija". Jame nerasite konkrečių atsakymų į savo klausimus, tačiau pamatysite istorikų (ypač lietuvių) santykį su Janu Dlugoszu. Ta pačia proga tai bus atsakymas ir jūsų sensacingam, rinkodarininkų suprastam suabejojimui Jano Dlugoszo pasakojimo moksliškumu...

Remigijus Gineitis rašė...

Dėkui, leolenox, už nuorodą į gana įdomų Rimvydo rašinį. Buvo smagu perskaityti.
Gaila, tas tekstas nepraneša nieko negirdėto nei naujo apie mūsų temą, o taip pat neblizga nei originaliomis idėjomis, nei istorinėmis įžvalgomis.

Nesitikėjau, kad mano straipsneliai bus lyginami su moksliniais traktatais, bet, dėkui už atkreiptą dėmesį ir pripažinimą. Retorinius klausimus istorikams naudojau daugiau dėl stiliaus, bet, susipažinęs su Jūsų "moksliniu argumentavimo" matau, kad privalau visai rimtai pasiteirauti istorikų, už ką jie duoną valgo?

Taigi, ponai istorikai, prašom pasiaiškinti, KAIP galėjo atsitikti, kad Lietuvos širdyje, šalia LDK Vytauto kapo, Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, didžiausiame visų laikų Žalgirio mūšio makete demonstruojama būtent J.Dlugošo (niekieno daugiau) inspiruota fiktyvi kautynių versija, paremta LDK kariuomenės pasitraukimu iš mūšio lauko? O gal aš esu vienintelis, kuris nepastebėjo istorijos specialistų protestų, diskusinių straipsnių, pasipriešinimo tam barbarizmui akcijų?

leolenox rašė...

Nepykite, bet su jokiu moksliniu traktatu Jūsų staipsnelio nelyginau. Veikiau atvirkščiai - teigiau, jog nesusipriešindamas su istorikais būtumėte išsaugojęs visos serijos solidumą ir sklandumą.
Atsakymas, kurį rašiau, gavosi labai masyvus, tad, tikuosi, nesupyksite - patalpinau jį savo bloge adresu:
http://leolenox.wordpress.com/2011/04/21/1410/

Remigijus Gineitis rašė...

leolenox, labai atidžiai perskaičiau Jūsų samprotavimus, deja, labai nusivyliau, neradęs nei atsakymo "į temą", nei originalių minčių, nei kažko moksliško.
Deja, trečią kartą turiu konstatuoti, kad istorikai dirba prastai, nesugeba pateikti elementarių atsakymų į paprastus visuomenę jaudinančius klausimus. Pavyzdžiui: koks dar šaltinis, išskyrus J.Dlugošo, liudija apie LDK kariuomenės pasitraukimą? Suprantama, pateikiant konkrečią nuorodą į šaltinį arba į aiškią citatą, kad būtų galima įsitikinti, o ne aklai patikėti "istoriko garbės žodžiu". Sunku patikėti, kad tokiai elementariai procedūrai reikia kelių savaičių.

Anonimiškas rašė...

Sveikinu Jus, gerbiamas Remigijau, su izvalgomis. Esu pats prisirinkes pakankamai faktu, bet vis neprisesdavau apibendrinimams apie Zalgirio musi ir lietuviu 'begima'. Dekoju uz puiku humoro jausma. Sekmes.

Remigijus Gineitis rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Remigijus Gineitis rašė...

Labai ačiū, gerb. anonime, už mielą komentarą. Man būtų garbė su Jumis susipažinti, todėl tikiuosi laiškelio, kad galėčiau maloniai padiskutuoti apie tai, kas nepateko į straipsnelius.

Dienos panoraminė nuotrauka

Autorystė

© Visos publikavimo teisės priklauso tinklaraščio autoriui nuo pažymėtos publikavimo datos. Norėdami panaudoti bet kurį tekstą arba jo dalį privalote nurodyti šią svetainę-tinklaraštį ir autorių.